Kiaušinių dažymas

Kaip reikia dažyti velykinius kiaušinius kiekvienam Zodiako ženklui

Šv. Velykos – gražiausia pavasario šventė, kupina šiltų jausmų ir nuoširdžiausių linkėjimų savo artimiesiems bei širdžiai brangiems žmonėms.  Velykos turi savo tradicijas, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Kiekviena šventė turi savo simbolį. Štai tradiciškai Velykoms dažomi kiaušiniai, nes be ryškiaspalvių margučių paprasčiausiai neįsivaizduojamas šis šventinis stalas. Vis dėlto iš kur atkeliavo tradicija dažyti kiaušinius? 

Raudona spalva simbolizuoja kraują, kurį Jėzus praliejo prikaltas prie kryžiaus

Viena iš versijų - ši tradicija prasidėjo nuo Romos  imperatoriaus Tiberijaus valdymo laikų. Pagal legendą, tuo metu  valdovą aplankė Marija Magdalena ir įteikė jam dovanų kiaušinį. Marija papasakojo imperatoriui apie stebuklingą Jėzaus Kristaus prisikėlimą, bet šis nepatikėjo ja. Norėdama įtikinti Tiberijų, jam matant nudažė kiaušinį  ryškiai raudona spalva, liudijančią Viešpaties ir krikščionių jėgą. Mat pagal šią legendą raudona spalva simbolizuoja kraują, kurį Jėzus praliejo prikaltas prie kryžiaus. Kitas padavimas byloja, kad kai Jėzus buvo mažas, Mergelė davė jam žaisti su dažytais kiaušiniais. O jei tikėti dar vienu padavimu, tai tradicija dažyti kiaušinius Velykoms prasidėjo  prikalus Jėzų prie kryžiaus. Po to judėjai pradėjo švęsti, linksmintis, ant vaišių stalo pasidėję virtus kiaušinius ir keptą vištą. Vienas iš dalyvavusių vaišėse pranešė, kad, tikinčiųjų manymu, Kristus turi prisikelti po 3 dienų. Bet namų šeimininkas paprieštaravo, pasakęs, kad Kristaus prisikėlimas įvyks tik tuo atveju, jei ir kepta višta atgis bei paraudonuos virti kiaušiniai. Po akimirkos įvyko stebuklas.  Tuo ir paaiškinamos velykinių margučių dažymo tradicijos. 

Be to, šį paprotį Romos gyventojai  susiejo ir su kito imperatoriaus  Marko Aurelijaus gimimu  121 metais prieš mūsų erą. Legenda byloja, kad būsimo imperatoriaus gimimą  išpranašavo višta, padėjusi kiaušinį su raudonomis dėmelėmis.  Žinia, likus 40 dienų iki Velykų prasideda ilgiausia gavėnia, draudžianti  valgyti gyvulinės kilmės produktus. Tarp jų ir kiaušinius. Bet juk vištoms nepasakysi, kad 40 dienų nebedėtų kiaušinių. Todėl tikintieji mėgino išsaugoti vištų padėtus kiaušinius išvirę juos. Tada dar niekas nežinojo, kaip atpažinti žalią nuo virto kiaušinio. Bet gudrios šeimininkės atrado būdą: dažydavo kiaušinius žalumynais, medžio žievėmis bei svogūnų lukštais. Štai ir gaudavosi įvairiaspalviai margučiai, kuriuos su malonumu valgė ir dovanojo per Velykas. Nuo to laiko ne tik tarp romėnų prasidėjusi tradicija dovanoti vienas kitam dažytus kiaušinius per šią šventę išplito bemaž po visą pasaulį.

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 (0 balsai (-ų))
loading...