Senovinės pirmosios Velykų dienos tradicijos ir prietarai

Velykų tradicijos

Literatūroje randame aprašytus XIX amžiuje tokius Šiaurės Žemaitijos bajorų Velykų papročius.

Sulaukus sekmadienio ryto, apie bažnyčią eidavo Prisikėlimo procesija, kurioje grodavo kaimo muzikantai. Priešinga kryptimi seniau dažnai eidavo triukšmingi persirengėliai („žydai“), trukdydami procesijai ir už tai gaudavo gerai į kailį ir per „kramę“, o kad mažiau skaudėtų būdavo šiaudines arba pakulų kupras pasidarę, pakulų prikimštas kepures užsidėję. Šį sekmadienį žemaičiai nešdavosi į bažnyčią Velykų bobas (specialiai keptas putlus pyragas) pašventinimui.

Parėjusieji iš bažnyčios namo, sveikindavo su šventėmis namiškius ir kartu su visa šeima sėsdavo prie šventinio stalo.

Pirmąją Velykų dieną į svečius niekas nevaikščiodavo, kiaušinių neritinėdavo ir jų daužyme nesirungdavo. Atkreipkite dėmesį, kad lietuvių šventėse viena diena visada skiriama šeimai, šeimos artumui, draugiškumui sutvirtinti. Prieš ir per Velykas visus valgius, kiaušinių dažymą, stalo puošimą, net sūpynių darymą turėdavo atlikti visa šeima, o dar geriau visa giminė.

Per pirmąją Šventųjų Velykų dieną ant stalo dėdavo iš bažnyčios parsineštą pašventintą Velykų bobą, jau rudenį būtent šiam šventiniam stalui paruoštą garsųjį žemaitiškai rūkytą ir gerai subrandintą avienos kumpį (vėliau, kai buvo pamirštas gaminti šis autentiškas sakralinis avienos valgis, ant Velykų stalo atsirado veršienos kumpis), bajorams, dvarininkams, klebonams be to dar patiekdavo įdarytą keptą ėriuką.

Daug juokų per ašaras būdavo, kai vyresnieji vaikus ar jaunimą mokydavo valgyti valgius su gailiaisiais krienais. Patyrusieji žinodavo, kad valgį pirma reikia gerai sukramtyti ir tik po to dėtis burnon krienų, - tada ne taip jausdavosi jų deginimas. O kas pirma krienus arba su kąsniu juos burnon įsidėdavo, tas pajusdavo visą krienų galią, - ir ašaromis taškydavosi, ir vos kvapą atgaudavo.

Valgymas prasidėdavo ritualiniu kiaušinių daužymu - kieno kiaušinis stipriausias, tas šiais metais bus laimingiausias, tam geriausiai seksis. Laimingasis tą kiaušinį turėdavo laikyti iki kitų Velykų. Prieš pradedant valgyti, šeimos galva turėdavo vieną kiaušinį supjaustyti į tiek dalių, kiek būdavo valgytojų ir kiekvienam duodavo po tą kiaušinio dalelę suvalgyti. Kiaušiniai valgomi būdavo su krienais, išmaišytais su kietai virtais kiaušinių tryniais ir grietine.

Pirmąją Velykų dieną Žemaitijoje be būtino reikalo nebūdavo galima ne tik svečiuotis, bet ir išeiti į kiemą, nes pirmoji Velykų diena buvo vadinama Ugnies diena, tad visi privalėdavo būti namuose, palei židinį, vėliau krosnį, saugodami ir laikas nuo laiko net iki pirmųjų gaidžių kurstydami ugnelę. Beje, tą dieną nebuvo galima daug judėti, vaikščioti, net vaikeliams būdavo draudžiama išdykauti, - kad netyčiomis neužgesinus ugnies. Tačiau pasakų, ypač stebuklinių, pasakoti sutūpusiems apie ugnelę būdavo privalu. Beje, tą dieną suvalgytų margučių lukštus būtina būdavo sudeginti ugnyje, kad vištos daugiau ir geriau dėtų.

Vaikai irgi ilgai neidavo gulti, - visi laukdavo sutemų, tada, kai vakarieniaujant bus raikoma ir dalijama pašventinta Velykų boba. Ji duodama būdavo su specialiai šiai progai virta skystoka vyšnių uogiene.

Autentiškas Velykų bobos receptas

500g išsijotų kvietinių miltų D550 išmaišyti su 10g sausų mielių, 2 kiaušinius suplakti su 10g cukraus, 5g druskos. Į miltus supilti suplaktus kiaušinius, 250g šilto tik kaimiško pieno, 150g šilto tirpdyto kaimiško sviesto (mūsų dienomis galima kepimo margarino), išplakti tešlą, apibarstyti miltais ir kildinti orkaitėje 30-50°C., kad dvigubai pakiltų. Po to tešlą suspausti, įmaišyti 50g arba nuplikytų džiovintų mėlynių, arba džiovintų spanguolių arba razinų. Aukštesnę kūgio pavidalo formą ištepti 10g sviesto, pabarstyti maltais džiūvėsėliais, supilti paruoštą tešlą ir dar 10 min. kildinti orkaitėje. Kepti 200°C 45 minutes. Iškeptą bobą palikti 5 minutes formoje, po to išimti ir atvėsinti. Bobos viršus būdavo apibarstomas meduje mirkytomis džiovintomis mėlynėmis, spanguolėmis arba pakepintais ir smulkintais lazdynų riešutais. Vienos bobos išeiga – 950g.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Partneriai

Draudžiama PatarimuPasaulis.lt skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur be raštiško sutikimo, o jeigu sutikimas gautas, būtina nurodyti PatarimuPasaulis.lt šaltinį su aktyvia nuoroda į jį.