30 Visatos dėsnių

30 nerašytų Visatos dėsnių

21. Harmonijos dėsnis

Žmogus ieško harmonijos visame: savyje, pasaulyje. Pasiekti harmonijos su pasauliu įmanoma tik būnant harmonijoje su pačiu savimi. Geras požiūris į save, savęs priėmimas – harmonijos su pasauliu, kitais žmonėmis ir sava dvasia, sąlyga. Harmonija nereiškia nebūsiant sunkumų ir konfliktų, galinčių būti stimulu asmeniniam augimui. Harmonija tarp proto, jausmo ir veiksmo – galbūt tai ir yra laimė?

22. Gėrio ir blogio dėsnis

Pasaulis nėra sukurtas malonumams. Jis ne visada atitinka mūsų įsivaizdavimą apie jį, ir mūsų norus. Nesugebantis pats atlikti gerą darbą – nesugebės įvertinti ir gėrio daromo kitų. Tiems, kas nesugeba matyti blogio – blogis neegzistuoja.

23. Veidrodžio dėsnis

Tai, kas žmogų erzina aplinkiniuose, yra jame pačiame. Tai, ko žmogus nenori girdėti iš kitų žmonių, yra kaip tik tai, kas jam yra svarbiausia išgirsti šiame gyvenimo etape. Kitas žmogus gali pasitarnauti mums kaip veidrodis, padėdamas mums atverti tai, ko mes nematome ir nežinome apie save. Jeigu žmogus ištaisys savyje tai, kas jį erzina kituose, likimui nebus jokio reikalo siųsti jam tokį veidrodį. Vengdami viso to, kas mums nemalonu, vengdami žmonių, keliančių mums negatyvius jausmus, mes atimame iš savęs galimybę pakeisti savo gyvenimą, atimame iš savęs vidinio augimo galimybę.

24. Papildymo dėsnis

Mums yra reikalingi žmonės, įvykiai, žinių šaltiniai, galintys mums duoti tai, ką mes norime turėti, tačiau turime tik po nedaug. Mes stengiamės dalinai susitapatinti su kitų žmonių potencialu. Mes darome savęs priestatus išoriškai. Mūsų geidavimas turėti (valdyti, kontroliuoti) kažką – tai nepripažinimas, asmeninės vertės neigimas, netikėjimas tuo, kad ji pas mus yra.

25. Grandininės reakcijos dėsnis

Jeigu jūs leisite savo negatyviems jausmams pilnai išsirutulioti, – tai vienas nemalonus išgyvenimas seks paskui kitą. Jeigu gyvensite svajonių ir iliuzijų užliūliuoti, – tai realybė bus išstumta iliuzinio fantazijų pasaulio. Žmogui dažnai būna sunku sustabdyti savo negatyvių išgyvenimų ir neproduktyvių minčių srautą, kadangi atsiranda įprotis pergyventi, jaudintis, kentėti, svajoti, t. y., slėptis nuo tikrovės, nuo aktyvaus problemų sprendimo. Kam daugiau atiduodate energijos – to ir bus daugiau.

Mintis, kuriais jūs dovanojate savo laiką, veikia kaip magnetas, pritraukdamas į save panašų. Su viena neraminančia mintimi susitvarkyti lengviau, nei su įkyrių minčių krūva. Mūsų bendravimo su kitais žmonėmis proceso metu mes esame linkę perimti jų nuotaiką emocinio užkrėtimo būdu.

26. Slopinimo dėsnis

Tai, ką žmogus slopina savo mintyse ar veiksmuose, tai, ką jis neigia savyje, pačiu netinkamiausiu momentu gali išsiveržti į išorę. Būtina priimti savo mintis ir jausmus, nesistengiant jų slopinti ir nekaupiant jų savyje. Priimkite save, priimkite tai, kas jums nepatinka savyje, nekritikuokite savęs. Atmetamų ir neigiamų savyje dalykų pripažinimas sudaro galimybes vidiniam žmogaus augimui. Tai leidžia gyventi pilnaverti gyvenimą. Mes veržiamės įgyti prarastą vienybę su savimi.

27. Priėmimo ar ramybės dėsnis

Pats savaime gyvenimas nėra nei blogas, nei geras. Geru ar blogu jį daro mūsų priėmimas (požiūris). Gyvenimas yra toks, koks jis yra. Reikia priimti gyvenimą vidumi, džiaugtis gyvenimu, vertinti gyvenimą. Pasitikėkite gyvenimu, pasitikėkite savo proto jėga ir širdies kvietimu. „Viskas bus taip, kaip ir turi būti, net jeigu ir kitaip“.

28. Jūsų asmenybės vertės dėsnis

Aplinkiniai praktiškai visada vertina žmogų taip, kaip vertina save jis pats. Reikia priimti ir vertinti save. Nekurti sau autoritetų arba nepasiekiamo sau idealaus savo įvaizdžio. Nepriimti aplinkinių nuomonės apie jus už tiesą nekritiškai. Stengdamiesi užsitarnauti visų žmonių meilę (kas yra neįmanoma), jūs neatsižvelgiate į asmeninius poreikius, jūs galite prarasti save, prarasti pagarbą sau. Neįmanoma būti tobulu žmogumi visame kame. Jūs verti lygiai tiek, kiek patys save vertinate, kokia jūsų savivertė. Tačiau realizmo dozė niekada nesutrukdys.

29. Energijos mainų dėsnis

Kuo daugiau žmogus suvokia pasaulį ir save, tuo daugiau jis gali paimti iš pasaulio ir duoti pasauliui. Reikia sugebėti nustatyti adekvačius, teisingus mainus su likimu. Jeigu jūs daugiau atiduosite, nei imsite, – tai prives prie jūsų energetinio išsekimo. Jeigu jūs duosite kažkam daugiau, nei gausite iš jo – jums gali kilti nuoskauda to žmogaus atžvilgiu. Pasaulis egzistuoja tam, kad juo būtų galima dalintis vieniems su kitais.

30. Gyvenimo prasmės dėsnis

Mes ateiname iš tuštumos, bandydami atrasti gyvenimo prasmę, ir vėl išeiname į tuštumą. Kiekvienas žmogus pats sau susikuria gyvenimo prasmę, kuri gali keistis įvairiuose jo gyvenimo etapuose.

Kame slypi gyvenimo prasmė – siekti kažko ar tiesiog gyventi? Juk siekdami kažko mes būname priversti paleisti iš akių patį gyvenimą, t. y., dėl rezultato mes prarandame patį procesą. Gali būti, jog pati pagrindinė gyvenimo prasmė – pats gyvenimas.

Reikia įsijungti į gyvenimą jį pilnai priimant, ir tada gali pavykti matyti gyvenimą jo įvairovėje, kai jis išgražins žmogaus būtį tomis spalvomis, kurias turi pats. Gyvenimo prasmę žmogus gali atrasti už savo paties ribų, pasaulyje. Gyvenime laimi tas, kuris neprašo pas likimą vienintelio recepto, panacėjos nuo visų ligų ir visų bėdų.

Šaltinis: Infa.lt

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 (0 balsai (-ų))