Kaip surasti savo pašaukimą

Kaip surasti savo pašaukimą arba Sielos misijos beieškant

5 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 (2 balsai (-ų))

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 

Mane supa daugybė išmintingų, gerų, darbščių, talentingų, bet vis dar labai nelaimingų, savo pašaukimo neatradusių žmonių. Visi jie puikiai susitvarko su turimais darbais, yra juose giriami ir vertinami, bet… kas vakarą guldamiesi į lovą jie liūdnai pripažįsta, kad nugyveno dar vieną eilinę, gilios prasmės neturinčią dieną, taip ir neužpildžiusią dvasinės tuštumos, rašo Aurelija Veršininė, sielosnamai.lt įkūrėja.

Kai tas „zahiras“ juos galutinai užgraužia, jie bando ieškotis naujų darbų, siunčia naujus CV, drąsiausi ir kūrybingiausi kuria asmeninius verslus, bet dažnai galiausiai vėl ir vėl patenka į tą pačią pradinę stadiją, kai dienos pabaigoje turi pripažinti emocinį pralaimėjimą.

Tai kur gi čia šuo pakastas ir kaip ištrūkti iš šio užburto rato?

Manau, kad pagrindinė priežastis – savirealizacijos ieškojimas orientuojantis į materialius pasiekimus ir vadovavimasis visuomenės primestomis, o ne asmeninėmis normomis apie tai, kas yra teisinga ir siektina.

Jeigu ieškome savo paskirties klausdami savęs „ką aš čia geriausio šioje Žemėje galiu gauti, pasiekti“ (materialinė gerovė, prabangus ir komfortiškas gyvenimas, visuomenės statusas ir pripažinimas, valdžia, gera sveikata), tai turime pripažinti, kad visi šie pasiekimai „maitina“ tik fizinį kūną. Kadangi jau net mokslas yra linkęs vis labiau pripažinti, kad esame dvasinės esybės, turinčios fizinį kūną, logiška, kad mūsų gyvenimo tikslas turi būti susijęs su dvasinės mūsų prigimties poreikių tenkinimu, apie kurį visi „zahiro“ graužiami žmonės yra linkę pamiršti. Tik tuomet, kai siela „pamaitinta“ ir jaučiasi rami, nes kūnas vykdo jai skirtą misiją, mes pagaliau išeiname į finišo tiesiąją, kurios gale – tikrasis mūsų pašaukimas ir kasdienė laimė.

Kaip „pamaitinti sielą“?

Šioje vietoje kyla klausimas – o kokie yra tos dvasinės prigimties poreikiai ir kaip su jais gali būti susijęs mūsų pašaukimas šioje Žemėje?

Manau, kad čia viskas, kaip ir visose kitose srityse, prasideda nuo požiūrio. Jeigu pripažinsime ir įsisavinsime faktą, kad esame dvasinės esybės fiziniame kūne, Visagalio Kūrėjo tęsinys, jo vaikai, jo dalelės, atsiųstos į Žemę mokytis, augti, tobulėti pagal tam tikrą, kiekvienam vis kitokį, unikalų planą, tuomet ieškodami savo pašaukimo, pradėsime klausti visai kitaip. Pavyzdžiui – „kuo aš galiu būti naudingas?“, „ką veikdamas jaučiu didžiausią džiaugsmą ir tuo pačiu mano reikalingumą kitiems?“, „kokios mano savybės, sugebėjimai ir patirtys gali pasitarnauti žmonijai, planetai?“

 

Tokie klausimai padeda suvokti tikrąją Sielos Misiją, o būtent to ir trokšta mūsų alkstanti siela.

Galbūt esate žmogus, kuris moka taip įtaigiai ir užkrečiamai kalbėti, kad savo tikėjimu galite įkvėpti ir kitus? Galbūt sugebate kantriai ir sistemingai perduoti informaciją, aiškinti sudėtingus dalykus, gilintis į mokslinius rimtus klausimus? Galbūt gebate gydyti savo prisilietimu, žodžiu, energija, tiesiog buvimu šalia? Galbūt esate kūrybingas, diplomatiškas, gabus techniniuose dalykuose ar tiksliuose moksluose, puikus kulinaras, oratorius, sportininkas, „idėjų pardavėjas“, dainininkas, menininkas, organizatorius, atidus atsakingas vairuotojas, geras vadovas ar patikimas vykdytojas? Galbūt mėgstate padėti žmonėms, gyvūnams, jais rūpintis, globoti? Yra šimtai sferų, kuriose galime būti naudingi kitiems.