Kaip mūsų visuomenėje bebūtų propaguojamos lygios moterų bei vyrų teisės ir galimybės, tačiau mes esame vienodi tik tiek, kiek esame visiškai skirtingi, nes vyrų ir moterų prigimtis visai priešinga. Daugelis moterų pakliūna į šias pinkles ir tampa „vyriškomis“ – siekiančios, kovojančios, ambicingos, grubios. Pradžioje viskas joms tarsi neblogai sekasi, tačiau po kiek laiko moteris ima jausti tarsi gyvenime ir viduje atsiranda tuštuma, nepasitenkinimas, nesiseka santykiai su vyrais, šeimoje.
Yra parašyta daug knygų apie vyrų ir moterų skirtingai veikiančias smegenis, kitokį mąstymą, suvokimą ir pan. Tad reikia pripažinti tai, jog moteris yra moteris ligi giliausių savo būties gelmių ir vyras yra vyras ligi menkiausio dvasios virptelėjimo. Moteriškumas savo esme yra nusiteikimas priimti, o vyriškumas nusiteikimas duoti. Moteriškumas tai – grožis, švelnumas, išmintis ir priėmimas. Pasak kinų filosofijos, kiekvienas žmogus turi tiek vyriškos, tiek moteriškos energijos (In, Jan, pagal Indų filosofiją Shakti ir Shiva) ir svarbu išlaikyti šių energijų harmoniją. Tad jei moteris veikia vyriškais būdais, daugiau puoselėja vyriškas savybes, atsiranda disharmonija, nes padidėja vyriškos energijos ir taip moteris ima „vysti“, praranda savo žavesį, vėliau sirgti. Moteris turi remtis ne jėga, kova, bet lankstumu. Kliūtis jai − ne priešas, bet rebusas, kurį reikia išspręsti. Moteris turi būti tarsi upė, kuri apiplaukia įvairias kliūtis, tačiau jai reikia rūpintis savo vidine kūrybos upe.
Kadangi gimus kūdikiui mūsų kultūra ir šeima nelavina moteriškumo mergaitėms ir vyriškumo berniukams, neduoda žinių apie tai, jie nutolsta nuo savo prigimties, todėl vyrams ir moterims dar sunkiau suprasti vieni kitus, be to, neretai tampa sunku suprasti ir save, ką turėtume gyvenime daryti, nerandama prasmės.
Pasak Vedų (aut. past. Vedos yra senieji Indijos šventraščiai, žodis „vedos“ kilęs iš sanskrito žodžio „veda“, kuris reiškia „absoliuti išmintis“), žmogaus paskirtis – įsisąmoninti savo tikrąją esmę. Remiantis Vedų išmintimi, moters svarbiausia užduotis yra stiprinti savo psichinę sveikatą, nes būtent tai daro moterį laimingą, tuomet ji gali priimti tinkamus sprendimus savo gyvenime, pavyzdžiui, pasirinkti tinkamą vyrą, turintį jai reikalingų savybių. Šis sprendimas ypač svarbus moters gyvenime. Moters prigimtis yra skleisti aplink save gerumą, meilę, kurti santykius. Moterims reikia susigrąžinti savo švelnumą ir prisiminti, jog jų stiprybę lemia šis silpnumas. Moterys bus saugios tuomet, kai susigrąžins savo moteriškąją galią. Namų jaukumas, šiluma, harmonija – visa tai priklauso nuo moters ir jos proto. Atmosfera namuose – tai moters protas, todėl moteriai reikia itin stiprios dvasinės praktikos, kad nuramintų savo protą ir galėtų nuolat duoti meilę.
Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Marina Targakova, egzistuoja 64 meno rūšys, kurias turi išmanyti moteris. Tai graži, išraiškinga kalba, siuvinėjimas, šokiai, dainavimas, gebėjimas rašyti eiles, gardžiai gaminti, skoningai rengtis ir t.t. Norėdama išmokti šių dalykų, moteriai reikia kreiptis į kitas moteris, kurios įvaldžiusios kurią nors iš šių meno rūšių, ir perimti jų patirtį. Moteriai labai svarbu bendrauti su kitomis moterimis.
Darbas gi moteriai turėtų būti kaip hobis, eiti į jį su lengvumu. Darbe ji turi jaustis kaip namie – ramiai atpalaiduotai, šypsotis, atgaivinti atmosferą. Rimtai žiūrėti į darbą yra ne moters prigimtis. Moteris daugiau dėmesio turi skirti savo asmeniniam gyvenimui, šeimai, kitaip praradusi savo asmeninį gyvenimą, ji griauna savo likimą.
