Lelija (lot. Lilium) – tai lelijinių šeimos augalas, kuris natūralioje gamtoje aptinkamas Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Tai – vienas gražiausių augalų, kuris džiugina ypatingu dekoratyvumu ir ganėtinai paprasta priežiūra. Žinoma, lelijų augintojams reikės pasirūpinti, kad šis augalas namuose jaustųsi kiek įmanoma geriau, todėl naudinga aptarti pagrindines šių gėlių priežiūros taisykles.
Lelijos sodinimas
Lelijos auginimui pasirinkite 15-20 cm skersmens vazoną, kurį užpildykite maistingu žemių ir smėlio mišiniu. Į vazonėlio dugną įberkite stiklo šukių, jas užberkite 4-5 cm žemių sluoksniu, ir tuomet dėkite lelijos svogūnėlį. Berkite dar vieną žemių sluoksnį (lelijos svogūnėlio viršūnė turėtų kyšoti iš žemių). Viso vazono nereikia užpildyti žemėmis – maždaug pusė vazonėlio aukščio turi likti tuščias. Vazoną pastatykite ant palangės arba šviesioje vėsioje patalpoje. Vazonėlyje esanti žemė turi būti vidutiniškai drėgna. Kai lauke oras tampa pakankamai šiltas, vazoną galima išnešti į balkoną ar terasą.
Tinkama oro temperatūra
Lelijos mėgsta ryškią šviesą ir šilumą. Augimo laikotarpiu oro temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 18 laipsnių Celsijaus, o ramybės periodu oro temperatūra turėtų būti žemesnė. Patalpa, kurioje auginamos lelijos, turi būti šviesi ir gerai vėdinama. Lelijos gali būti sodinamos ne tik vazonėliuose, bet taip pat ir gėlių darželiuose.
Lelijų laistymas
Lelijas reikia laistyti pakankamai gausiai (žemė vazonėlyje visada turi būti šiek tiek drėgna). Pasirūpinkite, kad vazonėlyje neužsistovėtų vanduo – jei laistant vandens patektų į po vazonėliu esančią lėkštutę, vandens perteklių nedelsdami nupilkite (jei lelijas sodinsite lauke, tam rinkitės pakankamai lygią vietą – įdubose gali užsistovėti vanduo, kuris šioms gėlėms gali būti pražūtingas). Ramybės periodu lelijų nereikia laistyti. Oro drėgmė turėtų būti pakankamai aukšta, todėl lelijos lapus karts nuo karto apipurkškite vandeniu.
Žydėjimas
Kai pradeda formuotis žiedai, lelijos stiebus reikia parišti. Pasibaigus žydėjimui stiebai pamažu apmiršta, todėl šiuo laikotarpiu lelijas reikia laistyti rečiau.
Lelijų persodinimas
Kai ruošiatės persodinti lelijos svogūnėlį, pasirūpinkite, kad vazonėlyje esanti žemė būtų pakankamai drėgna. Išimkite svogūnėlius iš vazonėlio, nupjaukite stiebus, ir padėkite svogūnėlius žiemojimui (tam labiausiai tinka rūsys ar kita vėsi drėgna patalpa). Lelijų svogūnėlius išdėstykite ant drėgno smėlio (jei svogūnėliai bus pernelyg sausi, jie gali pražūti). Lelijų sodinimui ir persodinimui labiausiai tinka rugpjūčio-rugsėjo mėnesiai.
Taip pat skaitykite:
Lelijų dauginimas
Lelijos dauginamos dukteriniais svogūnėliais arba sėklomis. Kai kurių rūšių lelijos svogūnėlius suformuoja lapų kampučiuose, todėl dauginimo būdas visuomet priklauso nuo auginamų lelijų rūšies. Jei nuspręsite lelijas dauginti svogūnėliais, juos sodinkite į 15-20 cm pločio vazonėlius, kuriuos iki pusės užpildykite žemių ir smėlio mišiniu. Jei leliją dauginsite sėklomis, jas pirmiausia pamirkykite vandenyje, o tuomet sodinkite į vazonėlius. Jei oras bus pakankamai šiltas, sėklos turėtų sudygti maždaug per mėnesį.
Trąšos
Augimo laikotarpiu lelijos tęšiamos kartą per savaitę (galima rinktis specialiai lelijoms skirtas trąšas). Prasidėjus lelijų žydėjimui tręšiama perpus rečiau. Jei lelijos auginamos lauke, pasirodžius lelijų daigams augalus paliekite kalio permanganato tirpalu, supurenkite dirvą ir pabarstykite šiek tiek azoto trąšų.
Lelijų auginimas lauke
Jei lelijų svogūnėlius nuspręsite sodinti lauke, sodindami patręškite žemę (tam labiausiai tinka organinės trąšos – lapinė žemė ir sudūlėjusios mėšlo puvenos). Į vieną kvadratinį metrą lelijų auginimo ploto reikia dėti 7-8 kg organinių trąšų, tačiau svarbu nepersistengti. Jei trąšų kiekis bus per didelis, lelijų svogūnėliai peraugs ir nebus atsparūs šalčiui ir ligoms.
Lelijų svogūnėliai sodinami 20-25 cm gylyje, maždaug 10-15 cm atstumu (baltosios lelijos sodinamos sekliau – 3-5 cm gylyje).
Vasaros laikotarpiu lauke auginamos lelijos tręšiamos mineralinėmis trąšomis, kurių sudėtyje yra fosforo ir kalio. Keletą kartų per sezoną lelijas naudinga pabarstyti pelenais – tai paskatins didesnių žiedynų formavimąsi ir padidins atsparumą ligoms.
Rudenį, kuomet lelijos jau būna nužydėjusios, nupjaukite lelijų stiebus iki pat žemės, pamulčiuokite dirvožemį. Toje pačioje vietoje lelijos gali būti auginamos ne ilgiau nei penkerius metus – vėliau augalų žiedynai tampa skurdesni.
Dažniausios lelijų ligos
Lelijoms ypač kenkia perlaistymas ir pernelyg žema oro temperatūra. Jei ramybės periodu lelija bus perlaistoma, gali būti neįmanoma išsaugoti sveiką svogūnėlį. Jei manote, kad lelijos šaknys galėjo pradėti pūti, nedelsdami persodinkite svogūnėlį į šviežiai paruoštą dirvožemį (prieš tai nupjaukite pažeistas lelijų šaknis ir pabarstykite anglies milteliais). Persodintą svogūnėlį negausiai palaistykite.
Lelijas kartais užpuola voratinklinės erkutės ar kiti parazitai, kuriuos galima sunaikinti naudojant specialius insekticidus arba plaunant augalo lapus muiluotu vandeniu. Įvairūs kenkėjai lelijoms nebus baisūs, jei patalpų oras bus pakankamai drėgnas (arba lelijų lapai bus nupurškiami vandeniu).
Taip pat skaitykite:
Jei lelijos lapai praranda sodrią žalią spalvą, tikėtina, kad taip nutiko dėl drėgmės pertekliaus, todėl leliją vertėtų laistyti saikingiau. Taip pat lapų spalva gali pakisti ir dėl kaitrios saulės, todėl karštomis vasaros dienomis lelijas geriausia laikyti kambaryje.
