Nolina (Beaucarnea) – tai į palmę panašus agavinių šeimos augalas. Nolina kai kuriuose šaltiniuose yra vadinama dramblio koja, buteline palme ar arklio uodega. Nors šis augalas nėra labai įmantrus, tačiau dėl savo ypatybių jis yra ypatingai vertinamas. Jei ieškote nereiklios ir pakankamai greitai augančios kambarinės gėlės, tikrai verta pasvarstyti apie Nolinos įsigijimą. Šis iš Meksikos kilęs sukulentinis augalas lengvai pakelia ne tik perlaistymą, bet taip pat vandens trūkumą: savo gimtinėje šiam augalui tenka kęsti ilgai trunkančias liūtis ar sausras. Butelio formos stiebe Nolina saugo vandens atsargas, todėl net ir jums išvykus atostogauti šis augalas tikrai nepražus. Žinoma, jei siekiate, kad Nolina jūsų namuose jaustųsi kiek įmanoma geriau, pasistenkite, kad augalo priežiūra būtų tinkama: žemiau rasite keletą naudingų patarimų.
Augimas
Nedidelės Nolinos nėra labai išvaizdžios – jos primena rudą svogūną, tačiau po kelerių metų atsiskleidžia tikrasis šių gėlių grožis. Įprastai parduodamos maždaug 3-4 metų sulaukusios Nolinos, kurios jau yra ganėtinai atsparios. Vazonuose Nolinos auga kur kas lėčiau nei natūralioje aplinkoje, todėl namų sąlygomis užaugintos kambarinės gėlės neretai yra ganėtinai brangios.
Taip pat skaitykite:
Tinkama namų vieta
Nolina geriausiai jaučiasi ant pietvakarinės arba pietinės palangės, o žiemos sode – šviesiausioje vietoje, kurią bent kelias valandas per dieną pasiekia saulės spinduliai. JAV pietuose šie augalai neretai yra sodinami lauke, kur gali pasiekti tikrai įspūdingą dydį (vazonuose auginamos Nolinos pasiekia ne didesnį nei 1,5-2 m aukštį). Iš pradžių šios kambarinės gėlės turi vieną stiebą, o vėliau išauga dar keli (kartais jie suauga tarpusavyje). Seni augalai gali pražysti baltais bekvapiais žiedais.
Optimali temperatūra
Nolina geriausiai jaučiasi 15-25 laipsnių Celsijaus temperatūroje, tačiau žiemos laikotarpiu oro temperatūra turėtų būti žemesnė (maždaug 9-12 laipsnių). Šiltuoju metų laiku šią kambarinę gėlę galima išnešti į balkoną ar terasą, tačiau svarbu pasirūpinti, kad augalas nebūtų nuolat merkiamas lietaus (lietingomis dienomis vazoną geriausia laikyti namuose). Žiemos laikotarpiu Nolinos laistymas turėtų būti dar retesnis nei šiltuoju metų laiku (šiuo periodu augalo taip pat nereikėtų tręšti). Nolinai puikiai tinka sausas kambario oras – lapų drėkinimas šioms kambarinėms gėlėms nėra reikalingas.
Nolinų laistymas
Nolinos laistymas neturėtų būti pernelyg dažnas – šį augalą vertėtų laistyti tik tada, kai substratas visiškai išdžiūva, tačiau laistymas turėtų būti pakankamai gausus. Pasistenkite, kad vazono lėkštutėje vanduo neužsistovėtų – vandens perteklių vertėtų nedelsiant išpilti. Naudinga žinoti, kad Nolina be vandens gali išbūti net 10-12 mėnesių, todėl perlaistymas šioms kambarinėms gėlėms yra kur kas žalingesnis nei vandens trūkumas.
Nolinos persodinimas
Nolina puikiai jaučiasi net ir augdama ankštame vazonėlyje, todėl jos persodinimas yra ganėtinai retas (įprastai šios kambarinės gėlės persodinamos kas 3-7 metus). Geriausia rinktis platų, bet nelabai gilų vazonėlį, nes Nolinos šaknys yra paviršinės. Vazonėlio dugną išklokite storu drenažo sluoksniu, o tuomet berkite žemių mišinį (galite rinktis purų ir laidų sukuluntiniams augalams arba kaktusams skirtą žemių mišinį). Svarbu įsidėmėti, kad Nolinai visiškai netinka durpinis substratas – tai gali pražudyti net ir patį atspariausią augalą.
Trąšos
Noliną tręškite tik šiltuoju metų laiku – kas mėnesį naudokite lapinėms gėlėms skirtas trąšas. Būkite atsargūs naudodami azoto trąšas – jos gali ne tik nepadėti, bet taip pat ir pakenkti. Jei pasirinksite būtent tokias trąšas, jas naudokite tik labai nedideliais kiekiais.
Taip pat skaitykite:
Nolinų dauginimas
Nolinos dauginamos sėklomis ir auginiais. Jei nuspręsite augalą dauginti sėklomis, pirmiausia jas pamirkykite šiltame vandenyje, o tuomet sodinkite į durpių ir žemių mišinį (proporcija (1:4). Vazonėlius laikykite šiltai, o paaugusius sodinukus persodinkite į 13 cm gylio vazonėlius (rinkitės sukulentiniams augalams arba kaktusams skirtą žemių mišinį). Suaugusioms Nolinoms pakanka 20 cm gylio vazonėlių. Jei Nolina išleido šoninius auginius, juos galite nupjauti aštriu peiliu, pabarstyti anglies milteliais ir įsodinti į paruoštą žemių mišinį. Kai auginiai jau bus įsišakniję, juos galėsite persodinti į vazonėlius.
Dažniausios ligos
Nolina (Beaucarnea) yra atsparus augalas, tačiau kartais dėl šeimininkų klaidų gali susirgti. Šiai kambarinei gėlei labiausiai kenkia vandens užsilaikymas, todėl laistant vertėtų nepersistengti. Jei Nolina bus nuolatos perlaistoma, augalas gali pradėti pūti, ir tuomet išgelbėti šią kambarinę gėlę gali būti tiesiog neįmanoma. Augalo žūtį taip pat gali lemti ir skurdus substratas – seni lapai gali pagelsti ir nukristi (lapų kritimas gali būti susijęs ir su augalo perdžiūvimu, tačiau atstačius drėgmės balansą augalo išvaizda pagerėja). Jei pastebite, kad visi Nolinos lapai pakeitė spalvą, tikėtina, kad to priežastis yra pernelyg silpnas apšvietimas ir per aukšta temperatūra. Kartais šias kambarines gėles užpuola voratinklinės erkutės – jei įtariate, kad augalą apniko šie kenkėjai, nuplaukite lapus muiluotu vandeniu ir nusausinkite. Taip pat reikėtų nepamiršti karts nuo karto nuvalyti nuo augalo dulkes – tai padės laiku pastebėti užpuolusius kenkėjus.
Taip pat skaitykite:
