Fryzija (lot. Vriesea) – tai bromelijinių šeimos augalas, kuris natūralioje gamtoje aptinkamas Pietų Amerikoje, Centrinėje Amerikoje ir Antilų salose. Suskaičiuojama net 250 skirtingų šių gėlių rūšių, kurių populiariausia yra laikoma Vriesea splendens (kitaip dar vadinama ugniniu kalaviju). Tikima, kad fryzijos gali ne tik papuošti namus, bet taip pat apsaugoti juos nuo negandų. Ištaigingos išvaizdos gėlė nėra labai įnoringa, tačiau kuriant tinkamas auginimo sąlygas teks šiek tiek pasistengti.
Tinkamiausia vieta
Fryzija geriausiai jaučiasi šviesioje ir šiltoje vietoje. Šias kambarines gėles geriausia laikyti ant palangės šiaurinėje ar vakarinėje pusėje. Fryzijoms patinka ryški ir pasklidusi šviesa, tačiau pietų metu šiuos augalus vertėtų pasaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių (ryte ir vakare tiesioginiai saulės spinduliai šioms gėlėms nėra pavojingi). Šiltomis vasaros dienomis fryzija gali puikiai jaustis terasoje ar balkone, tačiau nakties metu šiam augalui gali būti pernelyg vėsu.
Oro temperatūra
Vasaros laikotarpiu fryzijoms labiausiai tinka nuo 22 iki 24 laipsnių temperatūra, o žiema oras turėtų būti vėsesnis – maždaug 18 laipsnių. Svarbu pasirūpinti, kad oro temperatūra nebūtų per maža – minimali temperatūra, kurią fryzijos dar gali pakęsti, yra 16 laipsnių.
Fryzijos laistymas
Pavasarį ir vasarą šios gėlės laistomos gausiai, žemė visada turi būti šiek tiek drėgna. Žiemą šių gėlių laistymas yra vidutinis. Fryzijos laistomos tiesiai į rozetę, vanduo turi būti šiltas ir nusistovėjęs (geriausia rinktis minkštą vandenį, kurio temperatūra yra keliais laipsniais didesnė už kambario temperatūrą). Fryzijoms taip pat patinka šiltas lietaus vanduo ar filtruotas vanduo. Jei kambario temperatūra yra žemesnė nei 20 laipsnių, neleiskite, kad lėkštutėje po vazonėliu kauptųsi vanduo (ją ištuštinkite praėjus valandai po laistymo). Jei oro temperatūra yra aukštesnė, lėkštutėje užsilikęs vanduo nepridarys jokios žalos.
Taip pat skaitykite:
Oro drėgmė
Fryzijos mėgsta drėgmę, todėl šias kambarines gėles rekomenduojama karts nuo karto apipurkšti vandeniu. Jei patalpose oras labai sausas, augalą gali tekti nupurkšti du kartus per dieną. Fryzijos geriausiai jaučiasi tokiose patalpose, kuriose oro drėgmė yra maždaug 65-70%.
Fryzijos tręšimas
Fryzija tręšiama pavasarį ir vasarą. Rinkitės specialias trąšas, skirtas bromelijiniams augalams (taip pat galima rinktis ir kitas trąšas, skirtas žydintiems augalams, tačiau šių trąšų kiekis turėtų būti per pusę mažesnis nei rekomenduojama kitiems žydintiems augalams).
Svarbu žinoti, kad fryzijoms visiškai netinka tokios augalų trąšos, kurių sudėtyje yra kalcio. Iškęsti trąšų trūkumą šiems kambariniams augalams yra kur kas paprasčiau nei jų perteklių.
Fryzijos persodinimas
Jaunos fryzijos persodinamos kasmet po žydėjimo, o vėliau gali pakakti persodinti kas 3-4 metus.
Sumaišykite lapinę žemę, smulkintą pušų žievę (taip pat tinka ir smulkintos samanos arba paparčio šaknys) ir smėlį (santykiu 3:1:1). Taip pat galite naudoti ir bromelijiniams augalams skirtą žemių mišinį.
Vazonas, į kurį sodinsite fryziją, turi būti negilus, nes šių kambarinių gėlių šaknys nėra labai gerai išvystytos. Persodindami augalą pasistenkite nepažeisti jo šaknų – fryzijos šaknys yra labai trapios.
Žydėjimas
Fryzijos žydi tik vieną kartą – po žydėjimo gėlė ima skursti ir netrukus miršta. Jei norite, kad gėlė pražystų greičiau, į vazonėlį galite padėti prinokusių vaisių, kurių išskiriamas etilas paspartins žiedo formavimąsi.
Taip pat skaitykite:
Fryzijos dauginimas
Fryzijos gali būti dauginamos sėklomis arba šoniniais ūgliais, tačiau šių kambarinių augalų dauginimas ne visada yra sėkmingas. Paruoštas sėklas pamirkykite kalio permanganato tirpale ir gerai išdžiovinkite.
Paruoškite dirvožemį: sumaišykite durpinę žemę su smėliu. Sėjinukus apdenkite plėvele arba stiklu, pasirūpinkite, kad oro temperatūra būtų ne mažesnė nei 23 laipsniai. Pirmieji ūgliai turėtų pasirodyti praėjus 15-20 dienų. Maždaug po 6 mėnesių fryzijas galima persodinti į atskirus vazonėlius. Naudinga žinoti, kad iš sėklų išaugintos fryzijos pradeda žydėti ne anksčiau nei po trijų metų.
Taip pat fryziją galima dauginti šoniniais ūgliais, kurie nupjaunami, apibarstomi medžio anglies milteliais ir pasodinami į paruoštą dirvožemį. Ūgliai sudygs kur kas greičiau, jei oro temperatūra sieks 27 laipsnius. Pirmąsias 4 savaites pasodintus ūglius rekomenduojama apdengti plėvele, o vėliau ją galima nuimti.
Dažniausios fryzijų ligos
Fryzijos yra gana atsparios ligoms ir kenkėjams, tačiau kartais ir šiuos augalus apninka įvairūs susirgimai. Vienas jų – tai lapų garbanojimasis ir džiūvimas. Jei pastebėtumėte, kad fryzijos lapai pakito, vertėtų pagalvoti, ar taip negalėjo nutikti dėl pernelyg sauso patalpų oro. Išgelbėti fryziją kartais yra labai paprasta – tereikia padidinti patalpų drėgmę arba dažniau nupurkšti augalo lapus.
Jei ant fryzijos lapų atsirado tamsi plėvelė, tikėtina kad ji susiformavo dėl augalą apnikusio grybelio. Tokiu atveju vertėtų atsargiai nuvalyti lapus medvilnine drėgna servetėle ir nupurkšti fungicidais.
Kartais fryzijas užpuola įvairūs kenkėjai, kurie yra naikinami specialiais insekticidais (jei augalas dar nėra smarkiai pažeistas, tokiu atveju gali pakakti nuplauti lapus muiluotu vandeniu ir juos nusausinti).
Taip pat skaitykite:
Jei fryzija ėmė vysti, įsitikinkite, kad patalpos temperatūra nėra per žema.
