Krotonas – tai karpažolinių šeimos augalas, kurio genčiai priklauso maždaug 15 skirtingų rūšių. Natūralioje gamtoje krotonai aptinkami Pietryčių Azijoje, Ramiojo vandenyno salose ir Šiaurės Australijoje. Tai – visžaliai medžiai ir krūmai su dekoratyviais lapais, kurie skiriasi savo forma, spalva bei dydžiu. Namuose dažniausiai auginamas margalapis krotonas, kilęs iš Indijos ir Malaizijos salyno. Natūralioje gamtoje šie augalai išauga net iki kelių metrų aukščio, o namuose auginami krotonai įprastai būna mažesni. Įvairių rūšių krotonų priežiūra yra labai panaši, todėl naudinga apžvelgti pagrindinius šių dekoratyvinių augalų priežiūros ypatumus.
Tinkama vieta
Krotonas mėgsta šilumą, tačiau oro temperatūra neturėtų būti pernelyg aukšta. Šis augalas geriausiai jaučiasi tose patalpose, kuriose palaikoma pastovi, maždaug 18 laipsnių (ar kiek aukštesnė) temperatūra, tačiau ji neturėtų būti žemesnė nei 16 laipsnių. Krotonas yra kilęs iš šiltų kraštų, todėl pernelyg žema oro temperatūra jam gali būti pražūtinga.
Šiltuoju metų laiku krotonas gali būti išnešamas į balkoną ar terasą, tačiau svarbu augalą saugoti nuo skersvėjo ir tiesioginių saulės spindulių. Jei nakties metu oras yra ganėtinai vėsus, augalą geriausia laikyti namuose.
Apšvietimas
Krotonui labai patinka saulės šviesa, nes būtent ji padeda palaikyti margą lapų spalvą. Po žiemos prie saulės augalas pratinamas palaipsniui: gavęs per daug saulės spindulių krotonas gali susirgti.
Karštomis vasaros dienomis šį kambarinį augalą vertėtų pasaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių (vasarą augalą geriausia laikyti toje patalpoje, kurios langai yra nukreipti į vakarinę ar rytinę pusę).
Žiemos laikotarpiu krotoną geriausia laikyti tame kambaryje, kuriame augalas gautų daugiausiai šviesos, nes priešingu atveju augalo lapai gali išblykšti.
Krotono laistymas
Nuo pavasario iki ankstyvo rudens krotonas laistomas gausiai, tačiau tarp laistymų būtina leisti žemei pradžiūti. Žiemą krotonas laistomas rečiau – tik tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis išsausėja.
Nors krotonas yra gana jautrus drėgmės trūkumui, tačiau jos perteklius augalui gali būti pražūtingas. Laistymui geriausia rinktis nusistovėjusį kambario temperatūros vandenį.
Taip pat skaitykite:
Oro drėgmė
Krotonas geriausiai jaučiasi ganėtinai drėgnose patalpose, todėl esant sausam orui šį augalą būtina nupurkšti. Taip pat karts nuo karto nuvalykite lapus drėgna kempine. Šildymo laikotarpiu patalpų oras įprastai tampa sausesnis, todėl su drėgmės stygiumi galite kovoti po vazonu pastatydami padėklą su vandeniu.
Krotono tręšimas
Kovo-rugpjūčio mėnesiais krotonas tręšiamas specialiomis, kambariniams augalams skirtomis trąšomis (kas dvi savaites). Rudenį ir žiemą krotono tręšti nereikia.
Krotono persodinimas
Jauni krotonai persodinami kartą per metus, o subrendę – kas 3-4 metus. Persodinimui rinkitės pora centimetrų platesnį vazoną, tačiau jis neturėtų būti per didelis. Vazono dugne būtina paruošti gerą drenažą, kuris užpilamas velėninės žemės, lapinės žemės, durpinės žemės ir smėlio mišiniu (viską sumaišykite lygiomis dalimis). Geriausias laikas persodinimui – vasario-kovo mėnesiai.
Genėjimas
Pavasarį krotoną galima šiek tiek apkarpyti – tai užtikrins tankesnį lapų augimą, todėl kambarinis augalas atrodys kur kas puošniau.
Krotono dauginimas
Krotonas dauginamas auginiais, kuriuos geriausia nupjauti žiemos pabaigoje. Nupjaukite viršūninius auginius, turinčius po 3 lapus, 15 minučių pamirkykite šiltame vandenyje, kad nubėgtų augalo sultys. Paruoškite lovelį, į kurį sodinsite auginius (taip pat galite iš karto sodinti į atskirus vazonėlius). Auginių įsišaknijimui labiausiai tinka smėlių ir durpių mišinys.
Pasodintus auginius palaistykite ir apdenkite plėvele. Jei bus palaikoma pastovi, maždaug 25 laipsnių temperatūra, auginiai turėtų įsišaknyti per kelias savaites. Prigijusius auginius persodinkite į atskirus vazonėlius.
Dažniausios ligos
Jei pastebėsite, kad krotono lapai ėmė kristi, dėl to galite kaltinti pernelyg staigius temperatūros pokyčius, sausą orą ar per retą laistymą. Pirmiausia galite augalą palaistyti ir apipurkšti vandeniu, apžiūrėkite, ar augalo neužpuolė kenkėjai (jei patalpų oras yra per sausas, krotoną gali užpulti voratinklinės erkutės ar skydamariai). Jei pastebėsite kenkėjų pažeidimus, augalo lapus nuplaukite muilinu vandeniu arba nupurkškite insekticidais. Jei augalo žemė yra pernelyg sausa, tikėtina, kad augalui stinga drėgmės, todėl pirmiausia vertėtų augalą palaistyti (ruduojantys lapų galiukai taip pat gali išduoti ir apie per žemą aplinkos temperatūrą).
Jei krotono lapai atrodo tarsi nudegę, tikėtina, kad augalas gauna per daug saulės, arba patalpų oras yra per sausas. Pastebėję tokius pakitimus galite pirmiausia sudrėkinti augalo lapus ir pakeisti vazono vietą, kurioje augalo nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai.
Per mažas šviesos kiekis krotonams taip pat yra pavojingas – jei lapai pažaliuoja, tikėtina, kad krotonas gauna per mažai šviesos. Jauno augalo lapai įprastai būna tiesiog žali, todėl tai nebūtinai reiškia, kad krotonui stinga šviesos. Vis dėlto, jei augalui subrendus lapų spalviškumas vis dar neatsiskleidžia, šiai kambarinei gėlei vertėtų parinkti kitą vietą.
Taip pat skaitykite:
Jei krotonas atrodo labai skurdžiai ir nustoja augti, taip gali nutikti dėl trąšų pertekliaus arba per žemos patalpų temperatūros (jei oro temperatūra bus žemesnė nei 14 laipsnių, augalas gali žūti).
