Fuksija – tai nakvišinių šeimos augalas, kurio genčiai priklauso apie 110 skirtingų rūšių. Fuksijos yra įvairaus dydžio puskrūmiai ir žoliniai augalai, kurie neretai auginami ir namuose. Fuksijų žiedai gali būti labai įvairių spalvų: raudoni, rausvi, violetiniai ar balti.
Šios gėlės natūraliai auga Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje. Į Europą fuksijos buvo atvežtos XVII amžiaus pabaigoje. Šios gėlės buvo pavadintos botaniko ir mediko Leonharto Fuchso garbei.
Fuksijų rūšys ir namuose auginamos veislės
Natūralioje gamtoje fuksijos gali išaugti labai didelės, tačiau kai kurios rūšys yra auginamos ir kaip dekoratyviniai augalai. Kambario sąlygomis puikiai auga hibridinė fuksija ir įvairios jos atmainos, kurių žydėjimo laikas, spalva ir bendra išvaizda gali labai varijuoti. Hibridinės fuksijos, priklausomai nuo veislės, gali užaugti iki 0,3-1,5 m aukščio. Populiariausios namuose auginamų fuksijų veislės: „Annabel“, „Ballerina“, „Santa clara“, ir t.t.
Tinkama vieta
Mūsų klimato sąlygomis fuksijos auginamos kaip kambarinės gėlės, tačiau vasaros metu gali augti ir lauke. Vis dėlto, šaltuoju metų laiku fuksijos turi būti auginamos namuose: šalčiai joms gali būti pražūtingi. Fuksija geriausiai jaučiasi šviesioje vietoje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių. Ideali vieta – rytinė arba vakarinė palangė. Svarbu saugoti fuksiją nuo lietaus ir skersvėjo.
Oro temperatūra
Vasaros laikotarpiu fuksijoms tinka 18-20 ° C temperatūra, o žiemą – 10-16 ° C. Įprastai namuose oro temperatūra yra aukštesnė, todėl galite išnešti fuksiją į apšiltintą balkoną. Jei žiemą fuksija bus laikoma aukštesnėje temperatūroje, kitais metais augalas bus silpnesnis ir menkiau žydės.
Fuksijų laistymas
Nuo pavasario iki rudens fuksija laistoma gausiai, nes šiuo laikotarpiu gėlė sparčiai auga. Fuksiją geriausia laistyti tada, kai pradžiūna viršutinis dirvožemio sluoksnis. Augimo sezono pradžioje fuksiją reikia laistyti saikingai. Žiemą fuksija laistoma negausiai (maždaug 1-2 kartus per mėnesį). Jei orai yra labai karšti, fuksijos lapus reikia nupurkšti šiltu vandeniu. Taip pat galima perkelti fuksijos vazoną ant padėklo su šlapiais akmenimis.
Fuksijų tręšimas
Fuksijos tręšiamos nuo pavasario pabaigos iki ankstyvo rudens. Tam vertėtų rinktis žydintiems augalams skirtas trąšas. Šiems augalams skirtose trąšose neturi būti daug azoto. Šiltuoju metų laiku fuksijas galima tręšti kelis kartus per mėnesį, o žiemą yra svarbu visiškai netręšti šių augalų.
Fuksijos persodinimas
Fuksiją geriausia persodinti kasmet arba kas antrais metais. Tą geriausia daryti pavasarį. Persodintas fuksijas būtina gausiai palaistyti ir pastatyti į šviesią vietą. Persodinimui geriausia rinktis šviesių spalvų keramikinį vazoną, kad jis nepritrauktų saulės.
Fuksijų dauginimas
Dauginimas auginiais laikomas pačiu patikimiausiu. Jei fuksija dauginama sėklomis, išnyksta motininio augalo veislinės savybės. Pavasarį fuksijų ūgliai trečdaliu patrumpinami. Nupjautos dalys gali būti naudojamos dauginimui. Geriausia rinktis jaunesnius ūglius, nes jie greičiau įsišaknija.
Auginio ilgis turėtų siekti maždaug 10-20 cm, o nuo jo apačios turi būti pašalinami lapai. Likusieji lapai per pusę patrumpinami. Paruoštus auginius reikia pamerkti į vandenį ir uždengti plastikiniu buteliu arba plėvele. Šaknys turėtų pasirodyti maždaug po vienos ar dviejų savaičių. Kai auginiai išleidžia šaknis, juos galima sodinti į dirvą.
Fuksijoms labiausiai tinka kambarinėms gėlėms skirtas žemių mišinys ar kompostinė žemė. Šiems augalams tam pat reikia gero drenažo: pavyzdžiui, galite rinktis keramzitą ar perlitą.
Genėjimas
Fuksijos genėjimas atliekamas du kartus per metus: ankstyvą pavasarį ir spalio pradžioje. Pavasarį rekomenduojama stiebus patrumpinti trečdaliu, o rudenį – pašalinti nužydėjusias šakas ir sudžiūvusius žiedus. Jei fuksija auginama ir formuojama kaip medelis, šiam augalui reikalinga atrama, nes fuksijos stiebai nėra pakankamai tvirti.
Fuksijų ligos ir kenkėjai
Nors auginti fuksijas yra ganėtinai paprasta, tačiau kartais tenka susidurti su tam tikromis problemomis:
* Šaknų puvinys: jei fuksija netinkamai prižiūrima, ji gali susirgti šaknų puviniu. Šią ligą gali sukelti fuksijos perlaistymas ar šaknų užmirkimas. Būtent todėl visada svarbu pasirūpinti tinkamu fuksijos laistymu ir pašalinti vandens perteklių.
* Krentantys lapai: lapai gali imti kristi dėl per sauso ir per šilto oro. Karštomis dienomis reikia reguliariai nupurkšti augalą vandeniu ir sudrėkinti patalpų orą. Jei lapai ima kristi rudenį, tikrai nereikia išsigąsti, nes tai – natūralus reiškinys.
* Džiūvantys lapai: lapai gali imti džiūti dėl drėgmės trūkumo ir nepakankamo apšvietimo. Jei susiduriate su šia problema, dažniau palaistykite fuksiją ir pastatykite į šviesesnę vietą.
* Krentantys pumpurai dažniausiai ima kristi dėl netinkamo laistymo. Taip gali nutikti ir dėl netinkamos temperatūros ar šviesos trūkumo.
* Kenkėjų atakos: fuksijas gali pulti amarai, voratinklinės erkės ar baltasparniai. Amarai minta fuksijos sultimis, todėl gali nualinti augalą. Apie tai, kad augalą užpuolė amarai, išduoda nuvytę ir susiraukšlėję lapai. Amarus galima nuplauti vandens srove ar sunaikinti muilo tirpalu. Šis kovos su amarais būdas puikiai tinka ir voratinklinių erkių naikinimui: jei jos užpuola fuksiją, galite pastebėti pragraužtus lapus ir voratinklių sluoksnį. Kaip ir amarai, baltasparniai minta augalo sultimis. Fuksija gali labai nusilpti ir susirgti įvairiomis ligomis. Baltasparnius galima gaudyti lipnia juosta, kurią reikia tvirtinti netoli augalo.
