- PatarimuPasaulis.lt
- Peržiūros: 20124

Pelargonija yra labai vertinama dėl spalvingų žiedų ir ilgo žydėjimo laikotarpio. Suskaičiuojama daugybė šių gėlių rūšių, tačiau Lietuvoje didžiausio populiarumo sulaukusios dvi: juostuotoji pelargonija ir kvapioji pelargonija. Pelargonijos nėra labai reiklios, todėl jos gali būti auginamos ne tik kambaryje, bet taip pat ir balkone, terasoje ar gėlių darželyje. Tereikia laikytis svarbiausių priežiūros taisyklių, ir galite net neabejoti, kad pelargonija jus džiugins nuostabaus grožio žiedais.
Pelargonijų priežiūra
* Laistymas: žiemos laikotarpiu pelargonijas rekomenduojama laistyti saikingiau, o nuo balandžio mėnesio vandens kiekį reikėtų padidinti. Svarbu saugoti, kad vandens nepatektų ant augalo lapų bei stiebo;
* Oro temperatūra: nuo balandžio pradžios iki lapkričio pelargonijos geriausiai jaučiasi 16-20 laipsnių temperatūroje, o šaltuoju laikotarpiu temperatūra turėtų būti 10-13 laipsnių (žiedpumpuriai formuojasi tik žemesnėje nei 15 laipsnių temperatūroje);
* Tręšimas: pelargonijos pradedamos tręšti kovo mėnesį, o vėliau tą reikėtų pakartoti kas kelias savaites. Geriausia rinktis tokias augalų trąšas, kuriose yra vienodas azoto, fosforo ir kalio kiekis. Rugpjūčio mėnesį pelargonijas reikėtų nustoti tręšti.
Pelargonijų dauginimas
Pelargonijos gali būti dauginamos sėklomis arba auginiais:
* Pelargonijos sėjamos gruodžio-vasario mėnesiais. Sėklos beriamos į durpių dirvožemį, sulaistytą trąšų tirpalu. Jei oro temperatūra siekia 20-22 laipsnius, sėklos sudygsta per 14-20 dienų;
* Dauginimas auginiais atliekamas vasario-kovo arba liepos-rugsėjo mėnesiais. Nupjauti auginiai turi būti 8-10 cm ilgio, reikia pašalinti apatinius auginio lapus. Auginius patartina palaikyti sausai, kol jie apvysta, ir tuomet sodinti į vazonėlius. Auginiai įsišaknija per 2-3 savaites.
Pelargonijų ligos
* Jei ėmė gelti ir džiūti apatiniai pelargonijos lapai, o stiebas pradėjo pūti, sergančius augalus reikia išrauti ir sunaikinti, o vazonėlį – dezinfekuoti. Likusius augalus patartina mažiau laistyti ir purkšti kaptanu;
* Jei apatinėje lapų pusėje pasirodo labai maži tamsiai žali arba gelsvi taškeliai, tikėtina, kad pelargoniją apniko bakterinė dėmėtligė. Tokiu atveju nuo lapų gali apsikrėsti ir pelargonijų stiebai, augalas nuvysta jau po kelių savaičių. Deja, įprastai bakterine dėmėtlige susirgusių augalų išgelbėti nepavyksta, tačiau labai svarbu apsaugoti šalia augančias pelargonijas – jei pastebėsite šios ligos simptomus, susirgusius augalus sunaikinkite, o sveikas pelargonijas persodinkite. Šia liga dažniausiai užsikrečia pelargonijos, kurios auginamos lauke (tam gali turėti įtakos šilti lietingi orai).
Skiriama ir daugiau pelargonijų ligų, tačiau pavojingiausia jų yra laikoma juodoji kojelė. Šia liga pelargonijos suserga tuomet, jei yra pernelyg gausiai laistomos, todėl to rekomenduojama vengti. Pelargonijų dauginimui gali būti naudojami tik sveikų gėlių auginiai, nes priešingu atveju nepavyks išvengti užkrato.