Šv. Velykų stalas

Velykų stalas: istorija ir tradicijos

4.25 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 (6 balsai (-ų))

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 

Velykų stalas dažniausiai asocijuojasi su margintais kiaušiniais, tačiau toli gražu tai ne vienintelis patiekalas, kuris valgomas šios šventės metu. Jį puikiai papildo daugybė tradicinių ir netradicinių patiekalų, papuošimai, erdvės Velykiniams žaidimams ir kitos smulkmenos.

Anksčiau labai skyrėsi Velykų stalas bajorų ir paprastų valstiečių šeimose. Bajorai stalą nukraudavo po vieną šerną kiekvienam mėnesiui, įdarydavo ėriukus, vaišindavo svečius elniena ar kita žvėriena, gausiai siūlydavo pyragų. Tačiau tokie laikai jau praeitis ir šiai dienai stalų nukrovimas labiau priklauso ne nuo finansinės padėties (žinoma, tai vis dar daro įtaką), bet nuo požiūrio, tradicijų laikymosi, šeimos pomėgių.

Be abejonių, ant Velykų stalo lyderiauja margučiai. Jie svarbūs ir vaikams, ir suaugusiems, į juos kreipiama daug dėmesio. Margučiai kruopščiai dažomi tradiciniais ar moderniais metodais. Dažniausiai stengiamasi margučius sudėti į aukštą, puošnų indą stalo viduryje, nevengiama pintinių. Besilaikantieji tradicijų indą margučiams puošia pagal tam tikrą spalvų aiškinimą. Dugnas dažnai dengiamas juodu audeklu ar dažomas tamsiai, taip simbolizuojant padėką žemei, iš kurios ir visos gėrybės. Pagausėjimo siekiančios šeimos daugiau dėmesio skiria raudonai spalvai, kuri žymi vaisingumą, pradžią. Ūkį turintys žmonės daugiau dėmesio gali skirti derliui, todėl renkasi geltoną, gelsvą, rusvą spalvas, kurios nuo senų laikų siejamos su javais ir jų gausiu derliumi, nevengiama žalios spalvos, kuri ypatingai gerai atspindi vešlią augmeniją, pakankamai žolės besiganantiems gyvuliams. Šios spalvos ir jų reikšmės tinka ne tik dekoruojant stalo centre stovintį indą su margučiais, bet kartu ir puošiant kitus patiekalus, stalą, kambarį.

Dar senolių pamėgtas šventės kepinys – Velykų boba – ne ką mažiau svarbus už margučius. Tai mielinis kepinys, nuo kurio tradiciškai prasidėdavo velykiniai šeimos pusryčiai. Pagal katalikiškas šios šventės tradicijas, kepinys turėtų būti pašventintas bažnyčioje, tačiau šiai dienai daugiausiai išlikusi tik tradicija pirmiausiai paragauti Velykų bobos, o po to imtis kitų šventinių pusryčių patiekalų.

Ant stalo puikiai tiks ir sotūs kepti kumpiai, šaltiena, gausybė įvairiausių pyragų. Svarbu kuo daugiau patiekalų papuošti ir pagardinti žalumynais – tai puikus pavasario simbolis. Pasirūpinti iš anksto galite daiginamomis avižomis ar specialia Velykų žole, kurios sėklų prieš šventę gausu įvairiausiose prekybos vietose.

loading...
loading...