Pirtimis žmonės naudojasi jau daugybę metų, o jų populiarumas ir pasirinkimas šiai dienai tikrai nemažas, todėl verta žinoti, kuo skiriasi populiariausios pirties rūšys, kokią naudą jos teikia ir kaip jose vertėtų elgtis, norint pasiekti geriausių rezultatų.
Rusiška pirtis
Garinė pirtis, dar puikiai žinoma kaip rusiška pirtis, yra viena iš populiariausių, jei kalbėtume apie asmenines, tai yra, tokias, kurias žmonės statosi savo reikmėms. Šiose pirtyse nėra didelės temperatūros (pirtis nekaitinama daugiau nei iki 70 laipsnių pagal Celsijų), tačiau čia vyrauja nuo 60 iki 100 proc. siekiantis drėgnumas. Dažnai pirtyje tikimasi gausaus prakaitavimo, tačiau garinėje pirtyje jis kiek mažesnis. Prakaitavimą gerai iššaukia vantos, todėl jos laikomos neatskiriama garinės pirties dalimi. Ypač vertinamos ir populiarios beržinės bei ąžuolinės vantos, tačiau sutinkamos ir kitokios, nes kiekvienas augalas turi savo gydomųjų savybių. Pertis vantomis verta jau tada, kai būsite įkaitę.
Pirmu užėjimu į garinę pirtį nevertėtų joje būti ilgiau nei 10 minučių. Sušilus reikia pilnai atvėsti ir tada užeiti dar 2-3 kartus. Taip pasiekiamas geriausias rezultatas, puikiai atsipalaiduojama, sušylama. Atvėsimui dažniausiai pasirenkamas ežeras ar kitas vandens telkinys, nes garinės pirtys įprastai yra statomos arti jų. Jei tokių nėra – puikiai tinka ir dušas.
Šis pirties tipas rekomenduojamas tiems, kurie skundžiasi nekokybišku miegu, turi kvėpavimo sutrikimų ar jų medžiagų apykaita veikia ne taip gerai. Tuo tarpu turintiems širdies sutrikimų garinė pirtis gali būti pavojinga.
Suomiška pirtis (sauna)
Suomiška pirtis, kitaip vadinama sauna, labai skiriasi nuo garinės. Saunoje oras yra sausas, drėgmė čia vos keli procentai (nuo 5 iki 30 proc.), o temperatūra kur kas didesnė nei garinėje ir gali siekti net virš 100 laipsnių, tačiau dažniausiai sauna kaitinama iki 80-90 laipsnių pagal Celsijų.
Tikrosios saunos yra šildomos malkinėmis krosnimis, kurios pripildomos akmenimis. Ant jų pilamas vanduo, kurio dėka galima reguliuoti temperatūrą. Modernios saunos, ypač įrengtos viešbučiuose ar individualiuose namuose, naudoja elektrines krosneles. Idealu skubantiems, tačiau ne taip autentiška.
Pilant vandenį ant akmenų galima įmaišyti ir eterinių aliejų ar žolelių nuovirų – taip pirtyje vyraus malonus kvapas. Juo mėgautis rekomenduojama ant viršutinių gultų, tačiau tik jau apsipratus prie karščio, mat ši vieta pati karščiausia. Jei pajutote, kad darosi per karštą, neskubėkite išeiti – verčiau nusileiskite ant apatinio gulto ar suolo, šiek tiek pabūkite ir tik tada išeikite iš karštos patalpos.
Lankantis saunoje dažnai persistengiama „siekiant rekordų“. Žaisti su savo sveikata nevalia ir kaitintis vertėtų 3-4 kartus po 10-20 minučių. Tik suomiai, kurie saunose lankose kiekvieną dieną, gali sau leisti būti ilgiau, tačiau ir jie tuo nepiktnaudžiauja. Nepiktnaudžiauti reikėtų ir vyresnio amžiaus žmonėms ar vaikams, riboti buvimą saunoje turėtų ir tie, kurie jautriai reaguoja į temperatūrų skirtumus. Tuo tarpu turintys įvairių alergijų, besiskundžiantys migrena ar nugaros skausmais, sinusitu turėtų į gydymo ciklą įtraukti ir bent vieną pasikaitinimą suomiškoje pirtyje.
Infraraudonųjų spindulių pirtis
Infraraudonųjų spindulių pirtis – būdas pasilepinti pirtimi tiems, kurie nepakelia garinės drėgmės ar saunos karščio. Be to, tokią pirtį nesunku įrengti net ir bute, jei tik yra pakankamai erdvės (IR spindulių pirčiai užtenka vos kelių kvadratinių metrų). Tuo tarpu poveikis organizmui labai panašus kaip garinėje rusiškoje pirtyje.
Išskirtinis infraraudonųjų spindulių pirties dalykas yra temperatūra. Ji pirtyje siekia vos 40-60 laipsnių, tačiau to pilnai pakanka, nes IR spinduliai šildo iš karto kūną, o ne patalpą. Norint šios rūšies pirtį naudoti gydymuisi, vertėtų tai daryti sergant gerklės, nosies ar ausų ligomis, taip pat skundžiantis sąnarių ar raumenų skausmais, po kaulų lūžių. Moterims infraraudonųjų spindulių pirtis rekomenduojama siekiant malšinti menstruacijų skausmus.
Turkiška pirtis
Turkiška pirtis mėgstama ne tik Turkijoje ir aplinkinėse šalyse. Tai puiki vieta pabendrauti, atsipalaiduoti. Šį pirčių tipą naudojo aukštuomenė, tačiau šiai dienai tai tinka visiems. Garai čia švelnūs, nors ir karšti, todėl labai nedirgina. Tradiciniame hamame (taip vadinama turkiška pirtis), yra gultai, ant kurių atsigulus patarnautojas išmuiluoja besikaitinantį. Siūlomas ir odos pilingas ar kitos įvairios papildomos paslaugos. Po šių procedūrų einama pasikaitinti į nedideles nišas, kuriose apie 50-60 laipsnių ir juntamas maždaug 100 proc. drėgnumas – dar drėgniau nei rusiškoje garinėje pirtyje.
Japoniška pirtis
Japoniška pirtis – karštas kubilas. Tai visiškai kitoks pirčių tipas, nes čia Jus supa ne karštas oras, o karštas vanduo. Specialiai įrengtos krosnelės dėka vanduo įkaitinimas iki maždaug 50 laipsnių, kubile susėdama (įprastai ratu) ant suolų ir mėgaujamasi šiltu vandeniu. Tai naudinga stiprinti imuninę sistemą, puikiai tinka turintiems problemų su širdimi, sutrikus medžiagų apykaitai.
Įsirengti japonišką pirtį labai nesunku savo kieme ar netgi terasoje. Tokiai pirčiai nereikia daug vietos, tačiau būtina atvira erdvė ir vandens šaltinis. Dažniausiai kubilai yra mediniai, tačiau vidus gali būti dengtas plastiku – tokie dar lengviau prižiūrimi, valomi ir dezinfekuojami, tad puikiai tinka tiems, kurių kubilu naudojasi daugiau žmonių ar šis naudojamas labai dažnai.
Taip pat skaitykite:
Visų rūšių pirtys yra savotiškai naudingos, tad vertėtų išmėginti visas ir išsirinkti tą, kuri labiausiai tinka būtent Jums. Ieškantiems paprasto ir universalaus sprendimo nedidelėse patalpose ar gyvenant mieste puikiai tiks infraraudonųjų spindulių pirtis arba sauna su elektrine krosnele, norintiems autentiškumo vertėtų rinktis originalią malkinę sauną arba garinę pirtį, trokštantiems išskirtinumo idealiai tinka hamamas, o tiems, kurie nori ir pirties, ir baseinėlio vertėtų rinktis du viename – japonišką pirtį.
