Išsirinkti gerą vyną ne visada taip paprasta, kaip gali atrodyti, ir tuomet, kada keliaujama į svečius, neretai kyla klausimas, kaip išsirinkti gerą vyną. Tai padaryti bus paprasčiau, jei laikysitės keleto patarimų: jie padės jums nepasimesti tarp gausybės siūlomų vyno rūšių, ir galėsite išsirinkti tikrai gerą ir skanų vyną.
Pasitikėkite savo skoniu: pirkite paragavę
Jei nenorite nusivilti, ir tikitės, kad vyno skonis tikrai bus puikus, rinkitės tokį vyną, kurį jau esate ragavę. Konsultantai visada jums gali padėti išsirinkti puikų vyną, tačiau jis nebūtinai tiks jūsų skoniui. Kiekvienas esame labai skirtingas, taigi, ir mėgstamiausias vynas tikrai nebus toks pat. Šiandien neretai yra organizuojamos įvairios vyno degustacijos, kurios gali padėti atrasti mėgstamą vyno rūšį, ir išsirinkti tinkamiausią vyną nebus taip sudėtinga.
Geras vynas – nebūtinai brangus
Kad ir kaip brangiai kainotų vynas, jis nebūtinai bus geras. Jei pasikliaujama nurodyta kaina, neretai tenka nusivilti. Net ir nebrangiai kainuojantis vynas taip pat gali būti geras, todėl svarbiausia kreipti dėmesį į tai, kas rašoma vyno etiketėje.
Sausas ar saldus vynas?
Visame pasaulyje vynai skirstomi į sausus ir saldžius. Tik Rusijoje yra gaminamas pusiau saldus vynas, kurio galima rasti ir Lietuvos parduotuvėse. Pusiau saldaus vyno sudėtyje paprastai yra ir tam tikrų cheminių priemaišų, ir to negalime vertinti kaip privalumo. Taigi, jei norite išsirinkti gerą vyną, vertėtų rinktis iš šių dviejų rūšių: saldaus ir sauso vyno. Čia pasitikėkite savo skoniu: negalime sakyti, kad kažkuris jų yra prastesnis.
Vertinkite etiketės informaciją
Gero vyno etiketo turi būti aiškiai įskaitoma: jei nėra nurodytas gamintojas arba informaciją sunku įskaityti, tikėtina, kad tai – klastotė. Etiketėje visada turi būti nurodyti ir derliaus metai: jei šios informacijos nėra, tikėtina, kad vyno gamyboje buvo naudojamos cheminės medžiagos. Pateikiama informacija turi būti konkreti, turi būti nurodyta vynuogių rūšis. Jei yra skelbiama, kad vynas pagamintas iš „geriausių vynuogių, rinktų pietiniame šlaite“, negalima būti tikriems, kad vynas bus tikrai geras. Išimtis – Prancūzijoje gaminamas vynas, nes šioje šalyje yra draudžiama nurodyti vynuogių rūšį, iš kurios buvo gaminamas vynas. Vyno išlaikymo terminas – taip pat labai svarbus kriterijus. Prastas vynas niekada nėra ilgai brandinamas, ir siekiama kuo greičiau jį parduoti. Dar vienas svarbus dalykas – vieta, kur yra išpilstomas vynas. Jei vynas išpilstomas ne gaminimo vietoje, tokiu atveju jis gali turėti priemaišų. Atkreipkite dėmesį ir į vyno stiprumą: jis turėtų būti nuo 9% iki 22 %. Jei vynas yra stipresnis, tokiu atveju jis gali būti spirituotas.
Skonio faktoriai
Rūgšties skonis vyne lemia vyno intensyvumą: kuo didesnis rūgšties kiekis, tuo aitresnis ir rūgštesnis vyno skonis. Lengvas vynas pasižymi subtiliu skoniu, o stipraus vyno skonis yra jaučiamas gomuryje ir vyną nurijus. Lengvas vynas yra 7,5% - 10,5%, vidutiniškai stiprus – 10,5% - 12,5%; o stiprus – nuo 12,5%. Ąžuolo taroje sandėliuojamas vynas įgauna papildomo skonio ir aromato. Europoje ir Australijoje yra itin populiarus vynas, brandintas Amerikos, Prancūzijos ir Vokietijos ąžuolo statinėse. Pageidaujamos vyno aromato savybės: dūmų, krapų, vanilės, skrudintos kavos aromatai.
Rinkdamiesi vyną nebijokite prašyti pagalbos: tikėtina, kad konsultantai galės jums padėti išsirinkti tinkamiausią vyną, ir tereikės įvertinti tai, kas yra rašoma vyno butelio etiketėje. Atradę mėgstamiausią vyno rūšį, įsiminkite pavadinimą - kitą kartą nereikės blaškytis, norint atrasti tikrai gerą ir skanų vyną.
