Kalija (Calla, Zantdeshia) – tai gana didelė gėlė, stebinanti nuostabaus grožio žiedais. Šios gėlės gali būti labai įvairių spalvų: baltos, geltonos, rožinės, raudonos, ir t.t., todėl jos tikrai gali papuošti kiekvienus namus. Nuskintos ir pamerktos kalijos išsilaiko ganėtinai ilgai: nuo 7 iki 10 dienų, todėl jos puikiai tinka ir puokščių kūrimui. Nors dažnai manoma, kad šias įstabaus grožio gėles labai sudėtinga prižiūrėti, tačiau tai nėra tiesa – tereikia laikytis kelių svarbiausių taisyklių.
Kokį dirvožemį pasirinkti?
Šioms gėlėms yra reikalingas derlingas dirvožemis. Geriausia rinktis velėninės, lapinės, supuvusio gryno galvijų mėšlo ir smėlio mišinį, kuris paruošiamas santykiu 4:2:1,6:1. Į kibirą žemių taip pat naudinga įmaišyti apie 20 g kaulų miltų, 15 g kalio druskos ir 25 g superfosfato. Šį žemių mišinį geriausia paruošti likus 4 savaitėms iki planuojamo sodinimo.
Kalijų auginimas ir laistymas
Kalija Calla geriausiai auga tada, jei gauna pakankamai saulės šviesos ir yra gausiai laistoma. Nors pavėsį šios gėlės taip pat pakenčia, tačiau siekdamos saulės šviesos jos gali labai ištįsti ir menkai žydėti. Jei kalija bus laikoma saulėtoje vietoje, ji tikrai džiugins nuostabiais žiedais, tačiau vertėtų nepamiršti šią gėlę reguliariai laistyti. Vasaros metu šios gėlės gali būti auginamos balkone, terasoje ar net lauke, o rudenį jos turi būti perkeliamos į vėsias, gerai vėdinamas patalpas, kuriose palaikoma ganėtinai žema oro temperatūra. Nors Kalija labai mėgsta laistymą, tačiau persistengti nereikėtų – jei dirvožemis visuomet bus drėgnas, šakniastiebiai pradės pūti.
Persodinimas
Persodinamos jau baigusios žydėti kalijos, kurių lapai ėmė gelsti (įprastai šios gėlės žydi nuo lapkričio iki kovo mėnesio). Natūralioje aplinkoje kalija 2 mėnesius išgyvena ramybės laikotarpį, o po to ima leisti naujus lapelius (nuo to laiko laistymas turi būti gausesnis). Ramybės periodu kaliją rekomenduojama laikyti sausai. Jei vazone nepriauga daug atžalų, kalijos galima nepersodinti – pakanka vien tik užberti naują dirvožemio sluoksnį.
Taip pat skaitykite:
Auginimas lauke
Nuo gegužės mėnesio kalijos gali būti auginamos lauke – jos tiesiog sodinamos į dirvą be vazono. Rugpjūčio-rugsėjo mėnesį kalija iškasama iš dirvos, ir sodinama į atitinkamo dydžio vazoną. Šiuo laikotarpiu kalija turi būti laikoma vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, o po 3-4 savaičių ji turėtų būti perkelta į šiltesnę, 10-12 laipsnių Celsijaus šviesią patalpą. Nuo sausio mėnesio kalija turėtų būti laikoma maždaug 15 laipsnių temperatūroje. Auginant kalijas lauke joms skirtą vietą rekomenduojama keisti kas 4-5 metus. Kalijų žiedai skinami ryte, žiedynkotis yra išraunamas prie pat pagrindo. Būtent žiedynkočio būklė leidžia suprasti, ar augalui nestinga drėgmės: jei jis lengvai išsitraukia ir išlieka stangrus, kalijai tikrai pakanka vandens (jei žiedynkotis sunkiai išsirauna ir yra minkštas, augalą vertėtų palaistyti).
Kalijų tręšimas
Kalija Calla rudenį reguliariai tręšiama azoto trąšomis, nuo spalio mėnesio rekomenduojama naudoti tik fosforo bei kalio trąšas. Organines trąšas geriausia naudoti tada, kai augalas dar nežydi. Jei naudojamas karvės mėšlas, jis skiedžiamas su vandeniu santykiu 1:15 (paukščių mėšlas – 1:10).
Taip pat skaitykite:
Dauginimas
Kalijos dauginamos sėklomis arba kero dalijimu. Surinktos sėklos pasodinamos į vazonėlius ar į dėžutę (sėjimui paruoškite velėninės, durpinės, lapinės žemės ir smėlio mišinį). Paaugusius sėjinukus persodinkite į maždaug 8 cm skersmens vazonėlius, o vėliau persodinkite į didesnius vazonus. Iš sėklų išaugintos kalijos pradeda žydėti po 2-3 metų. Keras gali būti dalijamas rudenį arba pavasarį, kada kalija yra persodinama. Atskirtos dalys sodinamos į atskirus vazonėlius, palaistomos, ir padedamos į šiltą pavėsingą vietą.
Kalijų ligos
Kalija Calla ramybės periodu turėtų būti laikoma pakankamai vėsioje vietoje: jei oro temperatūra bus 18 laipsnių ar dar aukštesnė, augalą gali apnikti voratinklinės erkutės ar amarai. Tokiu atveju rekomenduojamas retesnis laistymas ir dažnas patalpų vėdinimas (kartais kaliją tenka purkšti fungicidais). Jei kalijos gauna pernelyg daug drėgmės, jas gali apnikti bakterinis puvinys, apie kurį įspėja ant žiedų pasirodžiusios dėmės, žiedstiebių suminkštėjimas, minkštos vandeningos ar sukietėjusios rudos dėmės. Norint to išvengti, labai svarbu sėti tik sveikų augalų sėklas. Jei kalija yra dauginama kerais, prieš sodinant juos patartina dezinfekuoti (tam galite rinktis 250 ml 40% formalino dešimčiai litrų vandens). Paruoštame skiedinyje kerus palaikykite apie valandą. Sergančias kalijas išraukite su žemėmis ir sunaikinkite – tai padės išvengti kitų augalų užkrėtimo. Jei žiemos metu kalija auginama šiltnamyje, ją neretai apninka fotoftorozė: lapai ima gelsti, nepasirodo žiedai, šaknis nusėja rausvos dėmės. Su šia liga kovojama lygiai taip pat, kaip ir su bakterijų puviniu. Ant lapų pasirodžiusios tamsiai rudos dėmelės gali įspėti apie filostiktozę: kovojant su šia liga rekomenduojama pasirūpinti, kad augalai nebūtų sodinami pernelyg tankiai, patalpas būtina gerai vėdinti, o laistant vanduo neturėtų būti pilamas tiesiai ant augalo.
