Nors žodis „kaktusas“ daugeliui asocijuojasi su kaitria dykuma ir sausra, velykinis kaktusas (Rhipsalidopsis) su dykumomis neturi nieko bendro. Gamtoje jis auga Brazilijos atogrąžų miškuose, įsikibęs į medžių šakas, kur jį pasiekia tik išsklaidyta šviesa ir drėgnas oras. Dėl to ir ant jūsų palangės jam reikia visai kitokių sąlygų nei įprastiems spygliuočiams.
Tiesa, šis augalas yra šiek tiek lepesnis už savo giminaitį kalėdinį kaktusą, bet perpratus kelias jo užgaidas, pavasarį jis atsidėkos tikru žvaigždės formos žiedų debesiu.
Kur statyti, kad nenudegtų?
Velykinis kaktusas mėgsta šviesą, bet tiesioginiai pavasario ir vasaros saulės spinduliai jam yra tikras peilis – lapeliai greitai parausta, suglemba ir praranda grožį. Geriausiai jis jausis ant rytinės arba vakarinės palangės. Vasarą vazonėlį drąsiai galite išnešti į balkoną ar kiemą, tik raskite jam vietą pavėsyje, kur neužlytų stiprus lietus.
Kaip neperlieti ir neišdžiovinti?
Šiam augalui netinka nei visiška sausra, nei pelkė vazone. Pavasarį ir vasarą, kai kaktusas auga ir žydi, paliekite jį tada, kai viršutinis žemės sluoksnis jau būna pradžiūvęs. Geriausia naudoti nusistovėjusį, kambario temperatūros vandenį. Kadangi tai miško gyventojas, jam labai patinka drėgnas oras – šiltomis dienomis nepatingėkite jo apipurkšti vandeniu.
Pagrindinė paslaptis – šaltas žiemos miegas
Jei velykinis kaktusas pavasarį nežydi, devyniais atvejais iš dešimties kalta per šilta žiema. Kad balandį ar gegužę pasirodytų pumpurai, nuo lapkričio pabaigos iki vasario vidurio jam būtinas vėsus poilsis. Perneškite jį ten, kur temperatūra laikosi apie 10–15 laipsnių (puikiai tiks įstiklintas balkonas ar vėsesnis kambarys) ir beveik nelaistykite – užteks vos šlakelio vandens kas kelias savaites, kad nesusiraukšlėtų lapeliai.
Vasario pabaigoje, kai tik pastebėsite pirmuosius mažus pumpurus, grąžinkite gėlę į šiltesnį kambarį, pradėkite dažniau laistyti ir nebesukiokite vazono. Šis kaktusas labai jautrus – pakeitus jo padėtį šviesos atžvilgiu, jis gali iš streso numesti visus pumpurus.
Trąšos ir persodinimas
Tręšti augalą reikėtų tik nuo kovo iki rugpjūčio pabaigos, maždaug kas porą savaičių. Tiks įprastos trąšos kaktusams arba žydinčioms gėlėms, tik skiesti jas reikėtų dvigubai silpniau, nei rašoma ant pakuotės. O persodinti velykinį kaktusą užtenka kas 2–3 metus, iškart po žydėjimo, į purią ir lengvą žemę.
📌 Taip pat skaitykite: Velykinis ar kalėdinis kaktusas: 3 požymiai, kurie išduos, ką iš tiesų perkate parduotuvėje
