Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ES/EEE šalyse užregistruoti 194 įgimtos toksoplazmozės atvejai. Toksoplazmozė pavojinga nėščiosioms, nes pro placentą nuo užsikrėtusios motinos gali būti užkrečiamas vaisius, dėl ko gali išsivystyti įgimta toksoplazmozė.

Pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pranešimo, 79 proc. visų atvejų registruota Prancūzijoje, kur įgimtos toksoplazmozės rodiklis 2017 m. siekė 19,9 atv./100 tūkst. gyvų gimusiųjų naujagimių, Slovėnijoje – 9,9 atv.,  Lenkijoje – 4,5 atv. (žr. paveikslą). ES/EEE šalyse bendras sergamumo rodiklis siekia 5,3 atv./100 tūkst. gyvų gimusiųjų naujagimių. Prancūzijoje vykdoma visuotinė nėščiųjų patikra dėl toksoplazmozės. Aktyvi nėščiųjų patikra dėl toksoplazmozės taip pat atliekama Austrijoje, Belgijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, o Bulgarijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Vengrijoje veikia pasirinktinė nėščiųjų stebėsenos dėl toksoplazmozės sistema.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje po vieną įgimtos toksoplazmozės atvejį buvo užregistruota 2012, 2013 ir 2015 metais.

„Nepaisant skirtingų šalių toksoplazmozės stebėsenos strategijų, svarbu didinti nėščiųjų informavimą apie toksoplazmozės riziką ir taip eliminuoti įgimtos toksoplazmozės veiksnius,“ – pažymėjo ULAC gydytoja epidemiologė Galina Zagrebnevienė. Pasak jos, užsikrėtimas per placentą gali įvykti tik tuo atveju, jei nėščioji suserga ūmine toksolplazmoze nėštumo metu arba prieš pat nėštumą. Pereidamos placentos barjerą  toksoplazmos – ligos sukėlėjai – gali sukelti vaisiaus žūtį arba įgimtų pažeidimų.

Toksoplazmozė yra žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos. Infekcijos šaltinis yra užsikrėtusios katės (dažniausiai jaunos), kurios su išmatomis platina sukėlėjus – ūmine toksoplazmoze susirgusi katė kasdien į aplinką išskiria 100 mln. oocistų, kurios subręsta per 1–5 dienas. Tai paaiškina, kodėl dažniausiai užsikrečiama ne tiesiogiai liečiant kates, o per dirvožemį, vandenį. Nuo užterštos aplinkos užsikrečia naminiai, laukiniai gyvūnai, paukščiai. Jų raumenyse, įvairiuose organuose susidaro toksoplazminės cistos. Žmogus dažniausiai užsikrečia valgydamas užsikrėtusių toksoplazmoze kiaulių, avių, galvijų mėsą, kuri buvo nepakankamai termiškai apdorota, taip pat vartodamas užterštą vandenį, pieną, valgydamas neplautas daržoves, vaisius, uogas, per užterštas rankas ar kitus aplinkos objektus.

Pasak ULAC gydytojos G. Zagrebnevienės, labai svarbu nėštumo metu vengti užsikrėtimo toksoplazmomis rizikos, t.y. valgyti tik gerai karščiu apdorotą gyvūninį maistą (mėsą, pieną, kiaušinius), vengti kontakto su kačių išmatomis. Nėštumo metu kačių priežiūrą geriausia perleisti kitiems šeimos nariams; kates maitinti sausu, konservuotu ar virtu maistu ir laikyti namuose; nežaisti su svetimomis katėmis, ypač – valkataujančiomis; kruopščiai tekančiu vandeniu su muilu plauti rankas prieš valgį, taip pat lietus žalią mėsą, neplautas daržoves; mūvėti pirštines dirbant sode, darže ir plauti rankas po darbo; neliesti neplautomis rankomis akių, nosies ar burnos; plovikliais, turinčiais aktyviojo chloro, dezinfekuoti stalo ar kitus paviršius po sąlyčio su žalia mėsa.

Toksoplazmozė grėsminga ne tik nėščiosioms, bet ir silpnos imuninės sistemos žmonėms (ŽIV užsikrėtusiems, po organų transplantacijų, vartojantiems imunitetą slopinamuosius vaistus ir kt.).

ulac.lt pranešimas spaudai