- PatarimuPasaulis.lt
- Peržiūros: 9469

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – tai infekcinė liga, plintanti lytiniu būdu. Dažniausiai šios ligos forma yra lėtinė, tačiau net ir tuomet, jei nejaučiami jokie simptomai, ŽPV gali pažeisti viršutinius kvėpavimo takus, gleivinę ir lytinių organų sistemą, taip pat šis virusas gali lemti ikivėžinius ir vėžinius susirgimus. Gana dažnai žmogaus papilomos virusas pasireiškia karpomis – jų gali atsirasti veido, rankų ar lytinių organų srityje. Didžiausia ŽPV grėsmė – tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu, todėl svarbu žinoti kuo daugiau apie šį virusą ir iki minimumo sumažinti užsikrėtimo riziką.
Pagrindiniai veiksniai, didinantys tikimybę užsikrėsti ŽPV
- Rūkymas;
- Silpnas imunitetas;
- Netinkama mityba;
- Mažas fizinis aktyvumas;
- Nesaugūs lytiniai santykiai;
- Didelis lytinių partnerių skaičius;
- Daugybiniai nėštumai;
- Infekuota motina virusą gali perduoti savo kūdikiui.
Žmogaus papilomos virusu užsikrečiama kontaktiniu būdu per odą ir per gleivinės mikropažeidimus, o išvardinti rizikos veiksniai didina tikimybę susirgti aktyvia ŽPV forma. Nustatyta, kad net 99,7 proc. moterų, susirgusios gimdos kaklelio vėžiu, buvo užsikrėtusios ŽPV.
Žmogaus papilomos viruso tipai
Šiuo metu yra žinoma apie 200 ŽPV rūšių, kurios yra skirstomos į mažos ir didelės vėžio rizikos tipus. Mažos vėžio rizikos tipai dažniausiai yra susiję su gerybinėmis nosies, burnos ertmės, gerklės ir lytinių organų papilomomis bei karpomis, o didelės rizikos viruso tipai yra siejami su makšties, išangės, gimdos kaklelio, tonzilių bei liežuvio ikivėžiniais ir vėžiniais susirgimais. Gerybinės papilomos ir karpos įprastai yra pastebimos plika akimi, tačiau ikivėžiniai ir vėžiniai pakitimai neretai gali būti diagnozuojami tik atliekant specialius tyrimus (deja, plika akimi pakitimai gali būti pastebimi tik tada, kai liga jau yra gerokai pažengusi).
ŽPV simptomai
Blogiausia yra tai, kad žmogaus papilomos virusas dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, tad užsikrėtęs asmuo gali nė neįtarti, kad yra šio viruso nešiotojas. Mažos vėžio rizikos ŽPV tipai dažniausiai pasireiškia odos ir gleivinės karpomis ir papilomomis, o didelės rizikos ŽPV tipų simptomai gali būti nepastebimi (tai gali pasireikšti mikroskopiniais gimdos kaklelio, makšties ar gerklų pakitimais). Moterims vertėtų sunerimti tada, jei ne menstruacijų metu iš makšties pasirodo kraujingos išskyros, ar kraujo pasirodo po lytinių santykių. Tai nebūtinai yra ŽPV požymiai – neįprastas kraujavimas taip pat gali būti ir kitų ginekologinių susirgimų priežastis. Bet kuriuo atveju tai yra gana aiškus signalas, kad laikas apsilankyti pas gydytoją.
Žmogaus papilomos viruso pavojai
Teigiama, kad ŽPV virusu bent kartą gyvenime yra užsikrėtęs bene kiekvienas lytiškai aktyvus asmuo. Vienu metu galima užsikrėsti net keliais šio viruso tipais: apie 90 procentų atvejų nėra reikalingas specialus gydymas, tačiau tam tikrais atvejais virusas žmogaus organizme išlieka, ir vėliau tai gali sukelti tikrai rimtų sveikatos sutrikimų. Vienas didžiausių pavojų – tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu, kuris išsivysto per maždaug 12-20 metų, jei ikivėžiniai gimdos kaklelio susirgimai nėra laiku diagnozuojami ir gydomi. Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai yra diagnozuojamas 40-49 metų moterims, tačiau tenka pastebėti, kad ši liga diagnozuojama vis jaunesnėms moterims. Liūdina tai, kad mūsų šalyje šis susirgimas kasdien diagnozuojamas 2 moterims – Europos Sąjungoje pagal šį rodiklį Lietuva yra pirmaujanti.
Žmogaus papilomos viruso prevencija
Rekomenduojama kruopščiai laikytis asmens higienos, vengti atsitiktinių lytinių santykių, dažnos partnerių kaitos, o pastebėjus tam tikrus pakitimus, kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Moterims rekomenduojama reguliariai atlikti gimdos kaklelio citologinį tyrimą: jo metu nuo gimdos kaklelio yra paimamos nuograndos, ir tiriama, ar ląstelėse nėra ankstyvųjų pakitimų. Šį tyrimą rekomenduojama atlikti kartą per trejus metus – Lietuvoje šiuo metu yra vykdoma prevencinė programa, leidžianti šį tyrimą atlikti nemokamai. Taip pat nuo 2016 metų nuo ŽPV viruso nemokamai skiepijamos 11 metų mergaitės. Nustatyta, kad ši vakcina padeda net 70 procentų sumažinti riziką susirgti ŽPV sukeliamomis ligomis, tačiau kol kas galimybe pasiskiepyti Lietuvoje naudojamasi gana vangiai. Nors šie skiepai veiksmingiausi tada, jei skiepijasi 9-26 metų asmenys, tačiau vakcina gali pagelbėti ir vyresniems asmenims. Jei svarstote apie tokią galimybę, pirmiausia pasikonsultuokite su gydytoju, kuris gali patarti atlikti papildomus tyrimus.
Žmogaus papilomos virusas pavojingas ne tik moterims
Nors ŽPV neretai yra vadinamas tyliuoju moterų žudiku, tačiau šis virusas yra pavojingas ne tik moterims, bet taip pat ir vyrams. Vyrai gali pastebėti karpų ar papilomų varpos ar išangės srityje, tačiau šie pakitimai retai yra susiję su vėžine būkle. Vis dėlto, tam tikrais atvejais žmogaus papilomos virusas gali lemti varpos, išangės, tonzilių ar liežuvio vėžį. Kai siekiama apsisaugoti nuo šių susirgimų, svarbu stiprinti imunitetą, atsikratyti žalingų įpročių, ir, žinoma, vengti atsitiktinių lytinių santykių, kurie kelia pavojų užsikrėsti ne tik ŽPV, bet ir kitomis lytiniu būdu plintančiomis ligomis.