Medus: maistas ir vaistas

Medus: maistas ir vaistas

Natūralus bičių medus - tai bičių surinktas ir perdirbtas augalų nektaras bei lipčius. Pagal kilmę medus būna monoflorinis - surinktas iš vienos rūšies augalų ir poliflorinis - surinktas iš skirtingų rūšių augalų. Tačiau visiškai gryno vienos rūšies augalų medaus beveik nebūna, nes bitės primaišo bent dalį ir kitų tuo metu žydinčių augalų nektaro.

Medų sudaro angliavandeniai, fruktozė ir gliukozė. Taip pat jame gausu aminorūgščių, mineralų, bei fermentų. Medus – ne tik puikus energijos šaltinis, liaudies medicinoje jis vertinamas dėl savo gydomųjų savybių. Susirgus medus padeda greičiau atgauti jėgas, mažina nuovargį, nemigą, stiprina nervų sistemą. Reikia paminėti, kad skirtingų augalų medaus skonis, kvapas ir savybės skiriasi.

Tiesa, skanaujant medų reikėtų būti atsargiems, nes vis dažniau pasitaiko medui alergiškų žmonių.

Lietuvoje dažniausiai pasitaikančios medaus rūšys:

Pienių medus

Sodraus geltonio pienių medus labai kvapnus ir tirštas. Jis greitai susicukruoja. Pienių medus itin turtingas vitaminais. Jį rekomenduojama naudoti gydant kvėpavimo takų ligas, padidėjusį skrandžio rūgštingumą.

Grikių medus

Tamsus, aštroko savito skonio bei kvapo grikių medus turi daugiau baltymų ir geležies, todėl vartojamas nuo mažakraujystės. Grikių medus didina hemoglobino kiekį kraujyje. Šis medus stiprina organizmą bei ramina nervų sistemą.

Liepų medus

Malonaus liepžiedžių kvapo, šviesiai geltonas arba gintarinės spalvos liepų medus gydo peršalimo, kvėpavimo takų ligas, skatina prakaitavimą, ramina nervų sistemą, malšina galvos skausmus. Taip pat jis rekomenduojamas gydant kepenų ir inkstų ligas. Šis medus kambario temperatūroje susikristalizuoja per vieną ar du mėnesius.

Miško medus (lipčius)

Miško medus, dar vadinamas lipčiumi. Tai tamsus, tirštas, aštraus skonio bei malonaus aromato medus. Dažniausiai ilgai nesikristalizuojantis. Lyginant su žiedų medumi, miško meduje daugiau dekstrinų, mineralinių medžiagų, sacharozės. Taip pat lipčiuje gausu natrio ir žmogaus organizmui itin reikalingo kalio. Miško medus turi antibakterinių, uždegimą malšinančių savybių, slopina skausmą.

Pievų medus

Iš daugelio augalų žiedų surinktas pievų medus būna geltonos arba gelsvai rusvos spalvos, malonaus skonio ir išskirtinio aromato. Jame gausu B ir C grupės vitaminų. Pievų medus tinka gydant kvėpavimo takus, nervų sistemą, širdį ir virškinimo sistemą. Taip pat šis medus naudingas žmonėms, patiriantiems didelę fizinę ar protinę įtampą.

Aviečių medus

Šis šviesus, malonaus, bet stiproko aviečių kvapo medus naudingas gydant peršalimo ligas.

Rapsų medus

Baltas arba šviesiai gelsvas, malonaus, tačiau silpno kvapo rapsų medus naudojamas skrandžio sulčių rūgštingumui mažinti, kepenų ligoms gydyti. Šis medus greitai kristalizuojasi ir tampa beveik baltas. Ne itin vertinamas, nes turi mažiau mineralinių medžiagų.

Dobilų medus

Šviesiai gelsvas, švelnaus malonaus skonio, vos juntamo aromato dobilų medus vartojamas sumažinto skrandžio sulčių rūgštingumui didinti, kepenų ligoms gydyti. Susikristalizavęs medus įgauna beveik baltą spalvą.

Viržių medus

Tamsiai geltonas su rausvu atspalviu, kartoko skonio viržių medus turi daug mineralinių medžiagų. Šis medus vartojamas inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligoms gydyti. Kristalizuojasi labai lėtai. Susikristalizavęs tampa minkštas, geltonos arba rusvos spalvos.

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 (1 balsas)