Ar mokame kramtyti?

Ar mokame kramtyti?

Maistas mums yra ne tik energijos, bet ir malonumo šaltinis. Maistu mėgaujames kasdien, tačiau nesusimąstome kaip jis patenka į mūsų organizmą.

Visi nuo seno žinome, kad maistą reikia gerai sukramtyti, tačiau kiek iš mūsų tai darome? Dažniausiai, neturėdami laiko arba labai išalkę sumetame į skrandį kas papuola po ranka ir sukramtome tik tiek, kad galėtumėme nuryti. O be reikalo. Gamta dantis mums davė ne atsitiktinai ir jie skiriasi nuo plėšrūnų dantų, kurie yra skirti pagauti grobį ir atplėšti jo gabalą. Turime ne tik krūminius dantis skirtus maistui sutrinti, bet ir sudėtingą mechanizmą esantį burnoje skirtą geriau pasisavinti mums reikalingas medžiagas, bei apsaugoti mus nuo bakterijų.

Dantys yra vienintelė žmogaus organizmo turima priemonė maistui susmulkinti mechaniškai, nes nei mūsų skrandis, nei žarnynas to padaryti nepajėgūs. Jie turi galimybę maistą skaidyti tik chemiškai ir jį permaišyti. Ką organizmas gali padaryti, kai maistą prastai sukramtome? Žinoma, jis stengiasi maistą tinkamai suvirškinti ir įsisavinti, todėl yra priverstas gaminti daugiau skrandžio sulčių, fermentų, maistas ilgiau užlaikomas žarnyne, virškinimui sunaudojama kur kas daugiau energijos, o rezultatas dažniausiai būna prastas.

Burna turi ir daugiau funkcijų, kurių dažniausiai tiesiog nežinome…

1. Mūsų skonio, lytėjimo, temperatūros, skausmo receptoriai įvertina maisto fizines, chemines savybes, jo konsistenciją. T.y. tiesiogine to žodžio prasme, panosėje turime ištisą maisto tyrimo laboratoriją, kurios paslaugomis dažniausiai pamirštame naudotis. Ši informacija persiunčiama mūsų skrandžiui ir žarnynui, kurie pasiruošia darbui: pagamina reikiamą kiekį rūgščių, šarmų ir fermentų. Taip maistas geriau virškinamas ir įsisavinamos naudingos maisto medžiagos.

2. Kramtant maistas yra tinkamai suvilgomas ir pradedamas virškinti. Tikrai taip, virškinimas prasideda jau kramtant. Burnoje seilės ima skaidyti angliavandenius į sudėtines dalis, taip pat pradedamos įsisavinti ir maistinės medžiagos.

3. Apsauga nuo įvairių žalingų mikroorganizmų. Valgydami maistą dažniausiai kartu suvalgome ir daugybę bakterijų, ypač tai pasakytina apie termiškai neapdorotą maistą: vaisius, daržoves. Kramtymo metu su seilėmis išskiriamos medžiagos naikina bakterijas ir kitus mums pavojingus mikroorganizmus. Tačiau šis barjeras tinkamai veikia tik tada, jei maistą kramtome. Tai nereiškia, kad gerai kramtant, maisto plauti nebūtina, tiesiog sąžiningai maistą sukramtydami savo kūną papildomai apsaugosime nuo nepageidaujamų įnamių.

Dar vienas labai svarbus privalumas, kurį mums teikia tinkamas dantų panaudojimas, yra sotumo jausmas. Jei sąžiningai kramtysime tai ką valgome, neišvengiamai būsime priversti valgyti lėčiau, o juk seniai žinoma, kad sotumo jausmas nuo valgymo pradžios atsiranda ne ankščiau kaip po 15 min. Tai ypač svarbu tiems, kas turi didesnį svorį nei norėtų.

Norint atsikratyti kelių kilogramų, nereikia kankinti savęs bado dietomis, pakanka išmokti mėgautis maistu ir jį tinkamai sukramtyti. Tokiu būdu mažiau suvalgysime ir greičiau pasijausime sotūs. Galėsime iš tiesų pasimėgauti gardaus valgymo malonumais, o mūsų organizmas už tai atsidėkodamas geriau įsisavins visas reikalingas maisto medžiagas ir suteiks energijos bei gyvenimo džiaugsmo. Nebereikės jokių per televiziją reklamuojamų virškinimo fermentų, nekankins mieguistumas, silpnumas po valgio ar skrandžio sunkumas.

Tinkamai sukramčius maistą, mažiau apkraunamas visas organizmas, gerėja mūsų savijauta ir sveikata. Tokiu būdu galime lengvai prisidėti kelis papildomus sveiko ir energingo gyvenimo metus.

Kaip turėtumėme kramtyti? Sudėtingo mokslo ar paslapčių čia nėra, visi žinome kaip tai daryti, dažniausiai tiesiog neturime laiko arba tingime... Tereikia kramtyti, kol maistas esantis burnoje tiesiog sutirps. Tai tikrai paprasta.

Nėra normos sukramtyti 10 ar 20 kartų, nes kiekvienas produktas skirtingas, juk košės ilgai kramtyti nepavyks, tuo tarpu prastai pagamintą kepsnį, tinkamai sukramtyti gali būti tikras iššūkis. Tiesiog skirkime pakankamai laiko, kad maistas burnoje savaime sutirptų.

Jei tai taip paprasta, kodėl tik retas tinkamai sukramto tai, ką valgo?

Pagrindinis trukdis yra netikę mūsų įpročiai ir nuolatinis pasiteisinimas - „nėra laiko“. Juos pakeisti sunku, tačiau įmanoma. Tai galime padaryti žengdami kelis paprastus žingsnelius:

1 žingsnis. Turime suprasti, kad dantys mums duoti ne šiaip sau. Burna tai ne vien ertmė, į kurią galime sumesti viską kaip papuola ir nuryti. Kelios papildomos minutės skirtos tinkamai papusryčiauti ar papietauti, leis mums visą dieną būti energingesniems ir neabejotinai atpirks sugaištą laiką.

2 žingsnis. Iš anksto susiplanuokime ir skirkime pakankamai laiko pavalgyti, tai turi būti ne mažiau kaip 15 – 20 min, tuo metu atidėkime visus darbus į šalį ir susitelkime į maistą, mėgaukimės juo, pajuskime skonį, malonumą valgyti.

3 žingsnis. Priimkite sprendimą, bent vieną dieną, kad ir ką bevalgytumėte, gerai viską sukramtyti. Tai tikrai nesunku. Jei nuolat pamirštate, kad nutarėte tinkamai kramtyti, užsirašykite. Nesvarbu ar įklijuosite popierėlį į piniginę ar ant pakuotės užkandai, kurią pasiėmėte iš namų. Svarbiausia, kad prieš pradedant valgyti, užrašas jums primintų jūsų tikslą.

4 žingsnis. Pratęskite vieną dieną iki savaitės, vėliau iki 30 d. Jei vieną ar du kartus ir suklupsite šiame kelyje ne bėda, svarbiausia nesustoti pusiaukelėje.

Pirmi žingsniai sunkiausi, naujam įpročiui išsiugdyti dažniausiai pakanka jo laikytis ne mažiau kaip 30 dienų. Vėliau jums nebereikės jokių pastangų. Galėsite tiesiog džiaugtis gražėjančiomis kūno linijomis, geresne savijauta, sveikata, ilgesniu gyvenimu ir mažesnėmis išlaidomis maistui.

Sėkmės !

Šaltinis: www.sveikasirjaunas.lt

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 (0 balsai (-ų))