Džiovintos uogos

Džiovintos uogos – vasaros gėrybė, kuria galime mėgautis ištisus metus

Šviežių uogų sezonas netrukus pasibaigs, bet jomis mėgautis galime ne tik vasarą. Tereikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių, kaip mėgstamiausias uogas sudžiovinti, kad jos būtų ne tik gardžios, bet ir išlaikytų kuo daugiau naudingųjų savybių.

Ar bandėte patys džiovinti uogas? Mėlynės, avietės, braškės, šilauogės, spanguolės, vyšnios ir trešnės skanios ne tik šviežios, bet ir džiovintos. Beje, ir itin plačiai panaudojamos – galimybes riboja tik mūsų vaizduotė, juk šiuo užkandžiu gardinami ne tik desertai, bet ir sūriai, duona, mėsa, jogurtas. Tad pats metas išmokti keletą gudrybių, kurios padės patiems namuose sudžiovinti uogas ir valgyti jas ištisus metus.

Kokios uogos tinka geriausiai?

Rinkdami ar pirkdami uogas džiovinimui atkreipkite dėmesį, ar jos nepervytusios, neminkštos, mat tokios, pasak žolininkės, biologės Jadvygos Balvočiūtės, džiovinimui tinka geriausiai – jas išdžiovinti bus paprasčiausia. „Dabar galima ir patiems prisirinkti mėlynių, juodųjų serbentų, bruknių, vyšnių, kurios ne tik skanios, bet ir naudingos“, – vardija žinoma žolininkė.

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjo, KTU prof. Prano Viškelio, geriausia džiovinti juoduosius serbentus, mat juose labai daug vitamino C - 240 mg/100g. Vertėtų džiovinti ir avietes bei mėlynes. Jos džiūsta labai gerai ir gali padėti sureguliuoti virškinimą, gerina regėjimą, tad tinka ir vaikams, ir suaugusiems žmonėms.

Visų mėgstamas desertines uogas – trešnes, šilauoges, vynuoges, spanguoles, šilauoges sudžiovinti namų sąlygomis, P. Viškelio teigimu, labai sudėtinga dėl storos jų žievelės, kuri trukdo drėgmės išgarinimo procesui. Razinas pasigaminti patiems taip pat nebūtų lengva, nes vynuogių džiovinimui naudojama speciali vynuogių veislė.

Razinos. Leidėjų nuotr.

Kaip džiovinti?

Pašnekovų teigimu, kad džiovintos uogos išsaugotų kuo daugiau naudingų savybių, svarbu jas džiovinti ne per aukštoje temperatūroje ir ne tiesioginiuose saulės spinduliuose.

„Džiovinant uogas orkaitėje pernelyg aukštoje temperatūroje, jos gali perdžiūti, be to, prarasti daug vitaminų. „Svarbu, kad uogos nebūtų kietos, o jose išliktų šiek tiek drėgmės. Džiovinti būtų paprasčiausia vėdinamoje patalpoje, ne ant saulės, nes tiesioginiai saulės spinduliai naikina biologiškai aktyvias medžiagas“, – sako P. Viškelis.

Ant padėklo supiltas uogas rekomenduojama padėti lauke, pavėsyje. Jei oras šiltas, sausas – jos puikiai išdžiūsta maždaug per 2 dienas. Džiovinti galima ir orkaitėje, tik tuomet rekomenduojama nustatyti temperatūrą iki 60 laipsnių Celsijaus.

Jei serbentai, spanguolės džiūsta lėtai, P. Viškelis pataria šias uogas trisdešimčiai sekundžių įdėti į verdantį vandenį, kad odelė sutrūkinėtų, tuomet džiūvimo procesas pagreitėja.

Žolininkė J. Balvočiūtė patarė uogas laikyti visą dieną saulėtoje vietoje vis pavartant, o nakčiai įnešti į patalpą. Kai uogos susitraukia, sumažėja perpus, jas galima baigti džiovinti orkaitėje nustačius 40 laipsnių temperatūrą.

Naudingųjų savybių džiūdamos uogos nepraranda

Profesorius P. Viškelis atkreipia dėmesį, kad džiovintos uogos nepraranda naudingųjų savybių. Kad gautume tam tikrą kiekį mikroelementų, vitaminų, jų reikia suvalgyti kur kas mažiau nei šviežių uogų.

„Vis dar girdime nuomonių, kad išdžiovinus uogą ar vaisių, produktas tiesiog sugadinamas, nes žūsta vitaminas C ir kiti mikroelementai. Tai nėra tiesa. Lyginant su šviežiomis uogomis, to vitamino lieka 50 proc. Bet nepamirškime, kad džiovinimo metu drėgmė išgarinama, tačiau visos naudingos medžiagos sukoncentruojamos. Džiovintų uogų saujoje vitamino C rasime kelis kartus daugiau nei tokiame pat kiekyje šviežių uogų. Žinoma, svarbus saikas. Kad gautume naudingų jų savybių, džiovintų uogų suvalgyti labai daug nereikia. Viena sauja džiovintų, uogų atstoja  dešimt saujų šviežių uogų“, – sako P. Viškelis.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas, KTU prof. Pranas Viškelis. Leidėjų nuotr.

5 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 (1 balsas)