Egzema – tai viena dažniausių odos ligų, kuri pasireiškia uždegimu ir niežuliu įvairiose kūno srityse. Dažniausiai egzema pasireiškia mažiems vaikams ir kūdikiams, jos sukėlėjas – hiperaktyvi imuninė sistema. Nors ši liga labiau būdinga vaikams, tačiau taip pat gali pasireikšti ir suaugusiems: egzema pasireiškia maždaug penktadaliui vaikų ir tik 1-3 proc. suaugusiųjų.

Egzemos tipai

• Atopinis dermatitas: tai yra dažniausiai pasireiškiantis egzemos tipas, kuris gali būti ūminis arba lėtinis;
• Kontaktinis dermatitas pasireiškia dėl sąlyčio su tam tikrais alergenais. Oda gali parausti, ją degina, niežti. Paprastai kontaktinis dermatitas praeina be jokio gydymo, kai yra pašalinamas alergenas;
• Dehidratacinis dermatitas paprastai pasireiškia ant delnų, padų ir pirštų. Ant odos atsiranda žvyneliais padengtų plotų, kurie parausta, lupasi ir skilinėja. Dehidratacinis dermatitas dažniau pasireiškia moterims nei vyrams;
• Monetiškoji egzema dažniau pasireiškia vyrams – jai būdingos apvalios odos dėmės, dažniausiai atsirandančios šaltuoju metų laiku;
• Seborėjinis dermatitas atpažįstamas pagal jam tipiškus bėrimus, kurie paprastai būna raudoni ir žvynuoti. Šis ligos tipas dažniausiai paveikia antakių, vokų, galvos odos, nosies ir vidines ausų sritis.

Kas sukelia egzemą?

Nors egzemos priežastys vis dar nėra aiškios, tačiau manoma, kad ligą sukelia nenormalus organizmo atsakymas į baltymus, kurie yra paties organizmo dalis. Įprastai imuninė sistema kovoja tik su svetimais baltymais (bakterijomis ir virusais), tačiau sergant egzema organizmas praranda gebėjimą atskirti savus ir svetimus baltymus, ir tai sukelia uždegimą. Egzemą gali sukelti valikliuose esančios cheminės medžiagos, kurios džiovina odą, sintetiniai arba šiurkštūs audiniai, gausus prakaitavimas, pakilusi kūno temperatūra, temperatūros pokyčiai bei staigus drėgmės sumažėjimas. Tam tikrais atvejais egzemą gali sukelti maistinė alergija, gyvūnų pleiskanos, stresas ir kvėpavimo takų infekcijos. Sergantys astma arba šienlige egzema suserga dažniau.

Kaip egzema diagnozuojama ir gydoma?

Jei pastebite tam tikrus egzemos simptomus, vertėtų kreiptis į gydytoją, kuris paskirs reikalingus tyrimus. Nors specifinių tyrimų, skirtų nustatyti egzemai, nėra, tačiau gali būti skiriamas alergenų tyrimas (ant odos klijuojami alergenais padengti pleistrai). Alergijos nustatymas yra gana primityvus – jei esate alergiškas kažkuriam alergenui, oda toje vietoje bus sudirgusi. Egzemos gydymas visada priklauso nuo konkrečios situacijos: pavyzdžiui, gali būti paskiriami kortizono tepalai, kurie mažina niežulį ir pleiskanojimą, tačiau tokio tepalo negalima naudoti ilgą laiką, taip pat gali būti skiriami antihistamininiai vaistai, kurie paprastai yra geriami prieš miegą, nes gali sukelti mieguistumą. Sunkiais atvejais gali būti skiriami kortikosteroidai, tačiau jie gali sukelti stiprų šalutinį poveikį. Nors galima rasti nereceptinių vaistų, skirtų gydyti egzemą, tačiau svarbu būti atsargiems – netinkamai parinkti vaistai gali labai pakenkti. Pirmiausia visada rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips pas tinkamą specialistą.Gydant egzemą taip pat gali būti skiriama šviesos terapija, natūralūs gydymo būdai arba rekomenduojama keisti tam tikrus įpročius bei gyvenimo būdą. Daugeliui yra žinoma, kad stresas yra vienas didžiausių sveikatos priešų, todėl svarbu atrasti būdų, kaip valdyti stresą.