Kai darbe, mokyklose ir viešajame transporte vienas po kito pradeda kosėti aplinkiniai, pirmoji reakcija dažniausiai būna ta pati – skubėti į vaistinę „stipriausių vitaminų“ arba gerti citrinų sultis su imbieru tikintis greito stebuklo. Vis dėlto imuninė sistema nėra mygtukas, kurį galima paspausti ir per vieną vakarą įjungti maksimaliu režimu.
Tai nereiškia, kad virusų sezono įkarštyje esate bejėgiai. Nors stebuklingos piliulės per naktį neegzistuoja, yra konkretūs kasdieniai veiksmai, kurie jau per kelias dienas padeda organizmui sukurti tvirtesnį barjerą infekcijoms ir greičiau į jas reaguoti.
Pastaba: šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Prieš pradedant vartoti didesnes maisto papildų dozes ar sergant lėtinėmis ligomis, visada pasitarkite su šeimos gydytoju.
1. Prioritetas numeris vienas – 7–8 valandos kokybiško miego
Jei ieškote vieno dalyko, kuris organizmo atsparumą paveikia greičiausiai, tai – poilsis. Tyrimai rodo, kad žmonės, miegantys mažiau nei 6 valandas per parą, susidūrę su peršalimo virusu suserga kelis kartus dažniau nei tie, kurie išmiega bent 7–8 valandas.
Miegant organizmas aktyviai gamina citokinus – baltymus, atsakingus už kovą su infekcijomis ir uždegimu. Vos kelios bemiegės ar trumpos naktys pastebimai sumažina imuninių ląstelių aktyvumą. Todėl šaltuoju metų laiku geriausia pagalba sau yra valanda anksčiau išjungtas telefono ekranas ir ramus miegas.
2. Saugokite pirmąją gynybos liniją – nosies ir gerklės gleivines
Peršalimo virusai į organizmą dažniausiai patenka per nosį ir burną. Kai gleivinė drėgna, joje esančios apsauginės medžiagos sulaiko ir neutralizuoja didelę dalį sukėlėjų dar jiems nepradėjus daugintis. Tačiau šildymo sezono metu sausas patalpų oras gleivines išdžiovina, todėl virusams atsiveria tiesus kelias.
Ką verta padaryti jau šiandien:
- Drėkinkite patalpas. Optimali oro drėgmė namuose ir biure turėtų siekti 40–60 procentų.
- Reguliariai vėdinkite kambarius. 5–10 minučių skersvėjis kelis kartus per dieną gerokai sumažina virusų koncentraciją ore.
- Praplaukite nosį grįžę iš viešų vietų. Paprastas izotoninis jūros vanduo padeda nuplauti ant gleivinės patekusius ligos sukėlėjus ir palaiko jos drėgmę.
- Gerkite pakankamai šiltų skysčių. Vanduo ir nesaldintos žolelių arbatos padeda palaikyti gleivinių drėgmę iš vidaus.
3. Lėkštėje – baltymai, žarnyno draugai ir pakankamai cinko
Apie 70–80 procentų imuninės sistemos ląstelių yra susitelkusios žarnyne, todėl tai, ką valgote šaltuoju sezonu, tiesiogiai lemia organizmo atsparumą.
- Baltymai – antikūnų statybinė medžiaga. Kad organizmas galėtų gaminti imunines ląsteles, jam būtina gauti pakankamai baltymų: žuvies, paukštienos, kiaušinių, varškės, ankštinių daržovių.
- Rauginti produktai. Rauginti kopūstai, agurkai, kefyras ir natūralus jogurtas be cukraus aprūpina žarnyną gerosiomis bakterijomis, kurios padeda reguliuoti imuninį atsaką.
- Spalvotos daržovės ir uogos. Paprikos, brokoliai, špinatai, šaldyti juodieji serbentai, šaltalankiai bei citrusiniai vaisiai suteikia antioksidantų ir vitamino C.
- Cinkas ir vitaminas D. Lietuvos platumose nuo rudens iki pavasario daugeliui trūksta vitamino D – tikslią jo dozę geriausia nustatyti atlikus kraujo tyrimą. O cinkas (jo gausu moliūgų sėklose, mėsoje, jūros gėrybėse, avinžirniuose) padeda imuninėms ląstelėms greičiau reaguoti į infekciją.
4. Saikingas judėjimas gryname ore (be alinančių krūvių)
Vos 30 minučių spartaus ėjimo lauke suaktyvina kraujotaką ir limfotaką, todėl imuninės ląstelės greičiau cirkuliuoja po visą kūną ir operatyviau aptinka virusus. Visgi čia galioja saiko taisyklė: jei jaučiatės pervargę ar jau krebžda gerklė, itin intensyvios treniruotės sporto salėje gali turėti priešingą efektą ir laikinai dar labiau susilpninti organizmo gynybą.
5. Mažiau įtampos, daugiau paprastos higienos
Nuolatinis stresas palaiko aukštą kortizolio lygį kraujyje, o šis hormonas slopina imuninės sistemos veiklą. Net 10–15 minučių ramios pertraukos per dieną – pasivaikščiojimas be telefono ar tiesiog tylus poilsis – padeda nervų sistemai atsipalaiduoti.
Kartu nepamirškite ir pačios veiksmingiausios, nors dažnai nuvertinamos apsaugos: kruopštaus rankų plovimo su muilu (bent 20 sekundžių) grįžus iš lauko ar prieš valgį bei įpročio neliesti veido, akių ir nosies neplautomis rankomis viešose vietose.
Taip pat skaitykite:
3 populiarūs mitai, kurie iš tiesų nepadeda
- Milžiniškos vitamino C dozės pajutus pirmuosius simptomus. Nors vitaminas C svarbus kasdieniam organizmo palaikymui, jo „smūginės“ dozės neapsaugo nuo užsikrėtimo ir ligos staiga nesustabdo (geriausiu atveju gali nežymiai sutrumpinti simptomų trukmę), o perteklius tiesiog pasišalina iš organizmo arba sudirgina skrandį.
- Staigus grūdinimasis šaltu vandeniu jau prasidėjus virusų sezonui. Reguliarus grūdinimasis ilgainiui naudingas, tačiau jei niekada to nedarėte ir pervargę staiga šokate po lediniu dušu, kūnui tai tampa papildomu šoku, o ne pagalba.
- Alkoholis „dezinfekcijai“ ar profilaktikai. Net ir nedidelis alkoholio kiekis prastina miego kokybę, sausina gleivines ir laikinai slopina imuninių ląstelių veiklą, todėl tik padidina riziką susirgti.
Geras miegas, drėgnas ir gaivus oras namuose, įvairus maistas bei ramus dienos ritmas padeda organizmui pačiam atlikti darbą, kuriam jis sukurtas – greitai ir sėkmingai atremti sezoninius virusus.
📌 Taip pat skaitykite: Nuolatinis nuovargis – ne dėl miego stygiaus: 3 paslėptos priežastys, kodėl jaučiatės išsekę
